1 DVASINGUMAS Manau, kad daugelis žurnalo skaitytojų yra girdėję posakį „mūsų veikimo būdas“, aptinkamą jau ankstyvojoje jėzuitų korespondencijoje, Draugijos steigimo ir kituose dokumentuose. Nuo šv. Ignaco laikų iki šiandien jis laikomas jėzuitiškos tapatybės ženklu. Nors ši sąvoka niekada nebuvo tiksliai apibrėžta, jėzuitai jai visuomet teikė ypatingą svarbą, apibūdindami konkrečią tikrovę. Pirmieji jėzuitai ją vartojo kalbėdami apie požiūrį, susijusį su gyvenimo ir tarnystės patirtimi, kuria jie dalijosi ir kurios siekė. Šia sąvoka jie ne tiek norėjo išsakyti, ką nuveikė savo bendruomenėse ir apaštaliniuose darbuose, bet tai, kaip gyveno ir dirbo, kaip priėmė sprendimus ir juos vykdė... Galima sakyti, kad plačiąja prasme ši sąvoka išreiškia jėzuitų gyvenimo būdą. Draugijos Konstitucijose ji siejama ir su konkretesniais instituciniais principais bei veikimo taisyklėmis. Manau, kad jėzuitiška „mūsų veikimo būdo“ koncepcija galima kūrybingai vadovautis ir šiandien, ir ne tik jėzuitams. Ji mane drąsina kelti prasmingus klausimus ir skatina provokuoti pamąstyti, pavyzdžiui, sužadėtinius, atėjusius pasikalbėti apie būsimą santuoką. Sužadėtinių anketoje tarp daugelio kitų yra klausimas: „Ar nuolat praktikuojate tikėjimą?“ Dauguma mano, kad klausiama, ar lankai bažnyčią sekmadieniais. Todėl vieni iš karto atsako „taip“, kiti – „per šventes...“ Retas kuris pagalvoja apie kitas gyvenimo sritis nei ėjimas į bažnyčią sekmadieniais. Kad ir koks neaiškus būtų klausimas, kad ir koks paikas būtų spontaniškas atsakymas, vis tiek jis gali tapti gilesnio pokalbio pradžia, proga klausti ir provokuoti sužadėtinius pamąstyti, kokia bus jų šeimos krikščioniška aplinka, ką jie veiks sekmadieniais ir per šventes, kam skirs laiką, kokius lūkesčius puoselėja, ar pagalvojo, kad netrukus savo vaikams turės perduoti krikščioniškas tradicijas ir tikėjimo turinį? Ar jie kada nors meldžiasi kartu, o gal prisimena, kokią paskutinę knygą skaitė apie tikėjimą? Kaip abu spręs paprastas ir sudėtingas problemas? Visa tai apima talpus klausimas, koks bus jūsų veikimo – gyvenimo – būdas. Žinoma, klausimas sužadėtiniams apie tikėjimo praktikavimą neišsemia jėzuitų „veikimo būdo“ gelmės ir turtingumo, bet parodo, kad ši koncepcija gali būti universali ir aktuali. Jėzuitų veikimo būdas kyla iš Dvasinių pratybų, per jas išaugusio ir vis gilėjančio santykio su Jėzumi, dvasių atpažinimo ir viso jėzuitiško ugdymo būti indiferentiškam, pagarbiam, atviram, kūrybingam bei laisvam kiekvienoje situacijoje. Mūsų veikimo būdas visada skatina ieškoti didesnės Dievo garbės bei naudos sieloms, tarnauti Bažnyčioje ten, kur labiausiai reikia, kur veda klusnumas, misija ir meilė.... Galbūt galima išdrįsti, galbūt prasminga klausti ir kviesti skaitytoją pamąstyti, o koks yra tavo veikimo būdas?.. T. Vidmantas Šimkūnas, SJ Mūsų VEIKIMO BŪDAS Panaudota ses. Aistės Balčiūnaitės, SJE, nuotr.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==