DVASINGUMAS Jūratė Micevičiūtė „5 ŠV. IGNACO KELIO ETAPAI: žmogaus tapsmas“ Netrukus pasirodysianti „Magnificat leidinių“ knyga taip pavadinta todėl, kad joje, kaip ir pirmoje serijos „Šventoji Ispanija“ knygoje, skirtoje šv. Teresei Avilietei, siekiama atsakyti į paprastą ir drauge itin nepaprastą klausimą: kaip tampama šventuoju? 23 Knygos gimimas Vos įžengus į bet kurią bažnyčią, joje pasitinka šventieji altoriuose: pamaldžiai pakėlę stiklo akis į dangų, atvaizdai byloja, kad jie kažkada nuveikė didžius darbus, reikšmingus dar ir šiandien, po daugybės amžių – penkių šimtmečių, jei kalbėsime apie šv. Ignacą. Tik ką daryti su tokiais, regis, nepasiekiamais idealais? Žvelgti iš altoriaus papėdės, uždegti žvakutę ir prašyti užtarti prieš Viešpatį? O gal verčiau... iš jų pasimokyti, kaip tapti šventuoju? Juk, anot popiežiaus Pranciškaus, kiek- vienas krikščionis yra pašauktas į šventumą, kitaip tariant, tapti geriausia savo paties ver- sija – tokiu, kokio nori mūsų Kūrėjas. Liaudies išmintis byloja, kad ne šventieji puodus lipdo. Kitaip tariant, jei matome dailų puodą – vaisingą šventojo palikimą, – turime prisiminti, kad tas žmogus ne iš karto gimė šventas, gatavas statyti į altorių. Jis ar ji atėjo į šį pasaulį toks kaip jūs ir aš, tik, užuot trypčiojęs vietoje ir skundęsis sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis, žengė keliu, atvedusiu į altorių aukštybes. Vadinasi, verta klausti: kur slypi šio šventojo sėkmės paslaptis? Kaip jis tapo asmenybe, jau keletą šimtmečių reikšminga tūkstančiams žmonių? Ir dar svarbiau: kaip surado savo laimę – gyvenimo prasmę – dažnai itin sunkiomis sąlygomis? Tad šią knygą įkvėpė siekis pasimokyti iš sėkmingo gyvenimo. Ji skirta norintiems žengti toliau už to, ką jau žino ir moka, atrasti terra incognita. Tik norėdamas nueiti ten, kur nežinai, turi eiti per tai, ko nežinai, perspėjo kitas didis dvasios mokytojas šv. Kryžiaus Jonas. Kai į nežinomą teritoriją einama apgraibomis – be navigacijos, žemėlapio ir vedlio, rizikuojama prarasti daug laiko beprasmiškai klaidžiojant, net susižaloti nusiritus nuo kokio netikėto šlaito ar parpuolus staigiame posūkyje. Tačiau kam klaidžioti, jei bent dalį kelio galima nueiti sekant prieš tai juo ėjusiojo pėdomis? Pasilypėjęs ant anksčiau gyvenusių milžinų pečių net ir nykštukas gali pažvelgti šiek tiek toliau nei jie. Autorės virtuvė: atradimai Šv. Ignacas ir yra toks milžinas, vienas geriausių ugdytojų Vakarų istorijoje, sukūręs iki šiol plačiai taikomą savąjį sielos galių valdymo metodą. Jis sugebėjo net karštakošį provincijos peštuką paversti išmintingiausia XVI a. Visuotinės Bažnyčios galva – pirmasis jo „mokinys“ buvo jis pats. Ignacas darė – ir tebedaro – tokią didelę įtaką, kad nė vieno nepalieka abejingo: vieni juo žavisi, kiti priešingai – nekenčia. Dėl jo verdančios aistros liudija, kad susidūrėme su dėmesio vertu
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==