19 PROVINCIJOJE aktyviam poilsiui skirtą gegužinę iškylą Juodšiliuose arba Baltosios Vokės apylinkėse. Religiniam moksleivių gyvenimui ugdyti buvo skirta Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, ir šv. Kazimiero sodalicija, kuriai priklausė apie 40–50 gimnazistų. Jaunesniuosius mokinius būrė Šv. Petro Klavero sodalicija, kurios nariais galėjo būti ir mokinių tėvai. Ji rinko smulkias dovanėles vaikams Rodezijoje, kur veikė lenkų jėzuitų misija. Socialinę veiklą gimnazijoje iš pradžių plėtojo mokyklos kooperatyvas. Ją pradėjęs nuo bandelių, sodos vandens ir limonado pardavinėjimo, kooperatyvas ilgainiui įsteigė bufetą, o vėliau – ir mokyklos krautuvę; dalis gaunamo pelno buvo skiriama tarpusavio pagalbos kasai. Po 1928 m. mokyklos kooperatyvo veiklos idėjas perėmė „Broliška pagalba“: organizavo keitimąsi vadovėliais ir padėjo mokytis silpnesniems mokiniams, vėliau finansiškai rėmė mokinius iš neturtingų ir daugiavaikių šeimų, o galiausiai – pradėjo duoti priešpiečius nepasiturinčių šeimų vaikams. „Broliška pagalba“ buvo gausiausia gimnazijos organizacija. Pagrindinės gimnazijos šventės buvo kovo 4-oji – Šv. Kazimiero diena (šia proga 1925 m. Vilniaus vyskupas pal. Jurgis Matulaitis pašventino gimnazijos vėliavą), lapkričio 13-oji – besimokančio jaunimo globėjo Šv. Stanislovo Kostkos diena, direktoriaus vardinės, mokslo metų inauguracijos šventė (rugsėjo 1 d.) ir atestatų įteikimo iškilmės (birželio pabaigoje). Tris keturis kartus per metus mokiniams buvo teikiami keleto paskutiniųjų mėnesių mokymosi ir elgesio rezultatų pažymėjimai. Juos gerai besimokiusiems moksleiviams direktorius iškilmingai įteikdavo Aktų salėje grojant fanfaroms, dalyvaujant tėvams ir kviestiniams svečiams; kiti gimnazistai juos atsiimdavo klasėse. Pagrindinė šventinio minėjimo forma buvo vadinamosios akademijos: po iškilmingos prakalbos būdavo deklamuojama, grodavo pučiamųjų arba simfoninis orkestras, vykdavo vaidinimas. 1939 m. rugsėjį Vilnių okupavus sovietų kariuomenei, jėzuitai nutarė gimnaziją pervadinti mokykla „Mokslas ir Darbas“, o jos direktoriumi paskirti pasaulietį. Spalio pabaigoje Vilniaus kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos, Jėzaus Draugijos generolo Włodzimierzo Ledóchowskio sprendimu Vilniaus Jėzuitų Privatinė Gimnazija tapo Kauno jėzuitų gimnazijos filialu, pavaldžiu Lietuvos jėzuitų provincijolo jurisdikcijai. Tuomet direktoriumi paskirtas kun. dr. Antanas Viskantas, įvestas lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymas. 1940 m. vasarą Lietuvą okupavusi sovietų valdžia VJG patalpose įkurdino 9-ąją vidurinę mokyklą, kurioje mokėsi berniukai ir mergaitės – buvę jėzuitų, nazaretiečių ir kt. gimnazijų auklėtiniai. Pokario metais jėzuitų gimnazijos patalpose atidaryta Vilniaus 1-oji berniukų gimnazija, vėliau pertvarkyta į A. Vienuolio vidurinę mokyklą. VJG moksleiviai klasėje ir sporto (dabartinėje aktų) salėje
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==