9 DVASINGUMAS studijas, gavau darbo pasiūlymą gimnazijoje ir iškart sutikau. Pradėjusi nuo projektų, turėjau progą pavaduoti anglų kalbos mokytoją ir atrasti savo pašaukimą mokyti. Gimnazija toliau manimi rūpinosi ir, padarius šį atradimą, leido, skatino augti. Jau penkeri metai mokau anglų kalbos ir išleidau į pasaulį savo pirmąją auklėtinių kartą. Jaučiu, kad ir toliau čia būdama, dirbdama augu, kad turiu erdvę reikštis, kad esu saugi klausdama ir mokydamasi. Su „šiltnamio efektu“ susijęs ir privilegijuotumo jausmas. Suprantu, kad turėjau išskirtinai geras sąlygas augti, mokytis, megzti ryšius, puoselėti pomėgius ir visapusiškai lavintis. Tuo pasirūpino mano tėvai, paskatinę stoti į Jėzuitų gimnaziją, sudarę sąlygas mokytis ir toliau palaikę bei besąlygiškai mylėję. Tuo rūpinosi ir gimnazija, organizuodama formalųjį ir neformalųjį švietimą, sielovadinį ugdymą bei socialinę praktiką. Gerai suvokiu, kad ne visiems ir ne visur skiriama tiek dėmesio visapusiškam asmenybės ugdymui. Antra, ką galiu įvardinti kaip gimnazijos pasėtą ir sudygusią sėklą, yra noras veikti, noras keisti ir noras kurti. Šūkis „Siekiantiems begalybės“ kiekvieno alumno istorijoje įgauna skirtingą turinį. Mano atveju, noras vis daugiau veikti, save įprasminti, dovanoti ir dalintis turimomis dovanomis reiškiasi per savanorystę. Dar mokykloje savanoriavau pas Motinos Teresės seseris, Pal. Jurgio Matulaičio dienos centre, Lietuvos ir pasaulio jaunimo dienose, vėliau, jau studijuodama, – ateitininkų, Tiberiados bendruomenėse ir mūsų gimnazijos organizuojamose stovyklose. Ir dabar noras savo laiką ir įgūdžius skirti prasmingai neatlygintinai veiklai niekur nedingęs, savanoriauju „Jaunimo linijoje“. Nuo privalomos socialinės praktikos prasidėjusi mano savanorystė davė apčiuopiamų vaisių formuojantis nuostatoms ir vėliau jau sąmoningai renkantis, kaip išnaudoti savo laiką. Nuolatinis noras keisti, kurti atvedė ir prie organizacinių veiklų, pvz., savanorystė tradicinių šokių stovykloje – prie stovyklos, o vėliau ir atskiro festivalio organizavimo. Savanorystė vaikų stovyklose – prie jų rengimo, naujų programų kūrimo ir įgyvendinimo. Jaučiu norą veikti, kai aplinkui tvyro neveiklumas, organizuoti, kai kyla idėjų ir matau, kaip jas būtų galima įgyvendinti ar pradėti naujus projektus (mokytojų pasirodymai mokinių šventėse, naujos stovyklų programos, nuoseklus vadovų rengimo procesas, kelionės ir iššūkiai su auklėjamąja klase). Gera suvokti, kad turiu potencialą veikti, kurti ir drauge jausti atsakomybę, savo jėgas ir gebėjimus skirti prasmingoms, naudingoms veikloms. Trečia gimnazijos dovana, kurią jaučiuosi gavusi ir įsisavinusi, yra kvietimas būti nuoširdžiai atvirai sau ir kitiems. Su tuo susijęs ir maksimalus pašaukimo ieškojimas, siekis nepasilikti ten, kur nedega širdis, ieškojimas veiklų, žmonių ir erdvių, kur jausčiau visiškai save įprasminanti, išreiškianti ir auganti. Nuoširdumas bendraujant su kitais susijęs su savęs pažinimu ir priėmimu, savo stiprybių ir ugdytinų vietų atpažinimas, buvimas autentiškai. Tikiu, kad to pradmenys buvo sudėti gimnazijoje ir mano šeimoje. Padėtas geras pamatas, o vėliau suvokta ir atsakomybė už tai, kad pasėtos vertybės gyventų manyje ne tik žodžiais, bet ir darbais. Nors dažnai pagaunu save postringaujant, mokant ir deklaruojant, bet stengiuosi atvirai savęs perklausti, ar veiksmais liudiju tai, ką kalbu. Minčių ir darbų vienovės siekis visose gyvenimo srityse: santykiuose su draugais, šeima ir sužadėtiniu; mokyklos kontekste – bendraujant su mokiniais, auklėtiniais, stovyklų vadovais ir kolegomis. Kaip man tai sekasi? Dinamiškai. Bet tikiu, kad sąmoningumas ir branda auga, noras tobulėti yra, tad reikia tik atkaklumo bei kantrybės. Apibendrindama tai, ką man davė Vilniaus jėzuitų gimnazija, galiu aiškiai pasakyti, kad gavau daug. Saugumas, savo išskirtinumo suvokimas, socialinis aktyvumas, nuoširdumas, atkaklumas siekiant savų tikslų, noras būti su kitais ir dėl kitų. Savo pasirinkimais jaučiu toliau tai auginanti. Ar kiekvienas jėzuitų gimnazijos alumnas pasakytų tą patį? Nežinau, reikėtų kiekvieno ir paklausti...
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==