8 DVASINGUMAS Goda Sungailaitė, VJG XIII laidos alumnė Jėzuitų gimnazijos alumno portretas „Vilniaus jėzuitų gimnazijos misija – ugdyti asmenis, atsidavusius kitiems, gebančius lavintis visą gyvenimą ir puoselėjančius tikėjimo, mokslo ir kultūros dialogą modernioje visuomenėje.“ Taip pristatoma mano mokykla pasauliui. Skambus šūkis, aukšti siekiai, o ką gauna kiekvienas, baigęs jėzuitų gimnaziją? Manau, kad tai, kas bendra visiems jėzuitų gimnaziją baigusiems alumnams, yra skirtingi ir originalūs pasirinkimai. Mūsų nesudėsi į vieną dėžutę, mūsų istorijos dinamiškos ir nenuspėjamos. Mes renkamės ir prestižines, ir „nišines“ specialybes. Skubame studijuoti, įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau ir neskubame, ieškome, reikalui esant, keičiame pasirinktus karjeros kelius. Mes vadovaujamės principais bei nuostatomis, gautomis tiek mokykloje, tiek šeimoje. Dažnai ir nesuvokiame gimnazijos įtakos savo gyvenimui. Tad jėzuitų gimnazijos alumno portretų būtų tiek, kiek ir pačių alumnų, o jų yra šimtai ir tūkstančiai. Pažiūrėjus plačiau – ir dešimtys, šimtai tūkstančių jėzuitų mokslo įstaigas baigusių alumnų. Ar mus visus kas nors vienija? Į šį klausimą bandžiau atsakyti šią vasarą dalyvaudama pasaulio jėzuitų alumnų kongrese Barselonoje. Sutikau pačių įvairiausių žmonių, ta įvairovė tik patvirtino, kokie esame skirtingi ir vis tiek renkamės stovėti po viena jėzuitų alumnų vėliava. Mes visi vertiname tai, ką gavome iš jėzuitiško auklėjimo. Sunku tiksliai apibrėžti, galiausiai, tai išties labai individualu. Tačiau norėčiau pasidalinti tuo, ką aš jaučiuosi gavusi ir kaip tai toliau veikia mano gyvenime. Pirmiausia, gavau „šiltnamio“ sąlygas formuotis kaip asmenybė. Prie to prisidėjo mokytojai, jų rūpestis ir kasdienės pastangos tiek dėstant dalyką, tiek ir po pamokų. Didelę įtaką darė sielovados programos, kuriose gvildenami klausimai, kuriami santykiai atskleidė, kokią saugią erdvę augti mes turime. Klausimai ir refleksijos. Dėmesys kiekvienam ir skatinimas mąstyti ne tik apie save, bet ir apie mus supantį pasaulį, apmąstyti asmeninę patirtį, suvokti savo vertybes ir gryninti siekius. Visa tai gavau ir tai iš tikro buvo jaukus, saugus šiltnamis, iš kurio išėjus buvo sunku integruotis kitoje aplinkoje. Norėjosi tęsinio tiek puoselėjant vertybes, tiek kuriant santykius, o patekau į Teisės fakultetą, kur manęs laukė asmeninio dėmesio, vertybinio požiūrio į dėstomą dalyką ir bendrystės jausmo su studijų draugais sausra. Šį „šiltnamio efektą“ jaučiu iki šiol. Suprantu, kad iš tikro nenorėjau išeiti iš gimnazijos, tad vis rasdavau progų grįžti kaip vadovė į rekolekcijas ar kaip alumnė, besidalijanti savo patirtimi ir kviečianti dalyvauti alumnų organizuojamuose renginiuose. Kol galiausiai, baigusi teisės
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==