Jezuitai 2022-2

3 DRAUGIJOJE fizikos laboratorijos, botanikos sodas, observatorija, sporto salės, 4 teniso kortai, 8 sporto aikštelės, nuosava elektros stotis, skalbykla, malūnas, kepykla, infirmerija, dirbtuvės, pa- statai buvo aprūpinti vandentiekiu ir kanalizacija. Šioje didžiulėje įstaigoje ir gausioje jėzui- tų bendruomenėje 1907–1910 m. pedagoginę praktiką atliko į Galicijos provinciją įstojęs pirmasis XX a. lietuvis jėzuitas Benediktas And- ruška: dėstė rusų kalbą ir matematiką, buvo klasių auklėtojo padėjėjas ir korepetitorius, pakaitomis budėdavo prie ligonių. Sovietmečiu Ukrainos katalikams patarnavo ne vienas Lietuvos jėzuitas. Pirmasis kelius praskynė t. Vytautas Merkys (1927–2021). 1974-aisiais išvykęs į Ukrainą, tėvas Merkys ten darbavosi 23 metus. Buvo vienintelis kunigas didžiulėje teritorijoje (aptarnavo apie 10 parapijų); netausodamas savęs jis nuolat keliaudavo pas žmones iš vienos vietos į kitą. Vietoje Hrečianų kapinių koplyčios t. Merkys pastatė naują Šv. Onos bažnyčią (pats ją suprojektavo ir vadovavo statyboms), išugdė septynis naujus kunigus. 1990–1991 m. pagal savo projektą Chmelnickyje pastatė originalią dviejų aukštų Kristaus Karaliaus bažnyčią ir įkūrė naują, vieną didžiausių regione, katalikų parapiją. Apie „otca Vytautasa“ veiklą sklido legendos, tad kai 1997 m. t. Merkys nusprendė grįžti į Lietuvą, parapijiečiai buvo pasiryžę jėga neleisti išvykti mylimam kunigui. Tėvui Vytautui teko pabėgti iš parapijos nakčia išsikvietus greitosios pagalbos automobilį. Netrukus iš Ukrainos pradėjo plaukti tikinčiųjų laiškai ir Žitomiro vyskupo prašymai grįžti, į Lietuvą atvyko netgi prašytojų delegacija... Įkvepiančiu tėvo Merkio pavyzdžiu sekė ir kiti Lietuvos jėzuitai, tačiau jų apaštalavimas Ukrainoje buvo gerokai trumpesnis ir, žinoma, ne toks reikšmingas. 1978–1981 m. Vinicios mieste kunigavo t. Kazimieras Žilys (1945–2021), o 1979–1983 m. Podolės Kamenece – t. Jonas Zubrus (1924–2020). 1982 m. slapta įšventintas kunigu, į Ukrainą buvo išvykęs ir t. Jonas Boruta, tačiau netrukus saugumiečiai jį privertė grįžti. Šioje istorijos vietoje būtų galima dėti tašką, tačiau gyvenimas rašo kablelį: šiandien jėzuitų mokyklos Lietuvoje priima mokinius ir mokytojas iš Ukrainos, o jėzuitų namuose glaudžiasi karo pabėgėliai. Galvojant apie ateitį, belieka baigti daugtaškiu... Chyrovo jėzuitų kolegija (iki 1939 m.)

RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==