31 PROVINCIJOJE Dvasingumu, kuriuo savo išskirtinumą grindžia jėzuitiškos mokyklos, kviečiami vadovautis jaunuoliai anksčiau ar vėliau džiugiai liudija, kad tai sutvirtina jų gyvenimo pamatus. Stipriausią šios vertybės poreikį ir aiškiausią jos pojūtį dažnas atranda sunkumų, išbandymų, pašaukimo paieškos akivaizdoje. Šeimos kūrimas ir motinystė, gyvenimo kelionės pasirinkimai ir bandymas suderinti karjerą su moters pašaukimu – visais atvejais man kildavo poreikis atpažinti Dievo valią ir jo vedimą. Dar būdama gimnazistė, moksleivių rekolekcijose girdėjau, kad Dievo malonė įvairiausiais būdais veikia žmoguje, keisdama jo „netvarką“ į savo „tvarką“, darydama gyvenimą darnesnį. Dabar, turėdama šeimą (su vyru auginame tris vaikus) ir mąstydama apie savo gyvenimą, suprantu šios minties gylį, nes supratau, kad mums skirtas Dievo planas – tai viltis, jog kiekvienas įgyvendinsime savo ypatingas galimybes. Dalyvaudama šv. Ignaco Lojolos dvasinėse pratybose kartu su KJG mokytojų bendruomene, patyriau, jog Dievas mus ne tik sukūrė, bet ir toliau kuria, kad ir mes galėtume kūrybingai darbuotis. Jaučiu, kad ir ką daryčiau, esu kviečiama dėkoti ir skleisti gerumą, meilę mane supančiai aplinkai (asmeninei, šeimos, visuomenės ir viso pasaulio). Kūrybingumo reikalauja ne tik darbinės užduotys, bet ir santykiai šeimoje, vaikų auklėjimas, siekis perduoti jiems tikėjimą, savanoriška veikla, kiekvienas kasdienis pasirinkimas. Dirbdama KJG džiaugiuosi bendryste su panašų požiūrį puoselėjančiais žmonėmis, galimybe dvasiškai stiprėti ir augti bei prisidėti prie šios unikalios įstaigos plėtros. Tikiu, kad Dievas į mūsų gyvenimus įsiterpia konkrečiai ir tam tik- ru metu, kad jo veikimas galėtų plisti toliau.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==