17 PROVINCIJOJE mokytis savanoriauti, reikia mokytis priklausyti kokiai nors bendruomenei. Daina. Misijoje dirbau 11 metų. Kai pradėjau, raštinės net nebuvo. Zakristijoje stovėjo stalas, apie 2006-uosius atvyko t. Antanas Saulaitis, pakeitęs t. Algirdą Palioką, ir paprašė manęs jam padėti. Tuo metu mano jauniausia dukra (iš penkių vaikų) jau mokėsi antroje klasėje, todėl kol vaikai būdavo pamokose, galėdavau dirbti. Aš buvau raštinės „veidas“. Ateidavo daugybė žmonių su įvairiais reikalais: dėl krikšto, kam nors susirgus ar mirus, dėl dokumentų. Jiems reikėjo rasti atvertas duris ir matyti Bažnyčios veidą, kad galėtų keliauti kartu… Grasilda. Mano ryšys su Misija ilgiausias, nes esu vyriausia iš mūsų trejetuko. Dabar mano pagrindinis darbas – parengti vaikus ir suaugusiuosius sakramentams. Neseniai įvyko 18-oji biblinė stovykla, jau ruošiamės kitai. Drauge su Birute lituanistinėje mokykloje vyresnėse klasėse dėstome tikybą. Nors katechezė pirmiausia turėtų vykti šeimoje, vaikai neturi užnugario iš tėvų, nes jie nelanko bažnyčios ir dažnai atveda vaikus parengti sakramentams tik dėl „pliuso“. Bet bandome ir juos sudominti. T. Antano Saulaičio paliktos pamokos Daina. T. Antaną pažinojau nuo 1966 metų, kai man buvo 4-eri. Vis dar pamenu, kaip jis atvažiavo pas mus į namus ir darė man didelį įspūdį. Jis dalyvaudavo ateitininkų ir skautų stovyklose, mums ir mūsų vaikams įskiepijo daug svarbių dalykų: mokė melstis, dėkoti Dievui už vabaliukus, gamtą ir paprastus dalykus kasdienybėje. T. Antanas Grasildą paskatino tęsti teologijos studijas. Dirbantiesiems Misijoje ir tikintiesiems jis buvo tarsi kasdienė „vitaminų dozė“. Visada dėkodavo atėjusiems žmonėms. Birutė. Su t. Antanu susipažinau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai atvažiuodavo į jėzuitų bažnyčią Šiauliuose. Aš tuo metu buvau paauglė. Gyvenant JAV, Antanas palaimino mūsų santuoką, pakrikštijo vaiką, pažįsta mano šeimos narius. Jis augino šią bendruomenę ir mokė būti gyva Bažnyčia, atvėrusia savo duris ir ištiesusia rankas visiems. T. Antanas patraukė tiek jauną, tiek seną, ypač – jaunas šeimas, kurios buvo užaugusios sovietų Lietuvoje ir su Dievu turėjo labai keistą santykį arba neturėjo jokio. Iš kairės: Birutė, t. Antanas, Grasilda, Daina. Dabar Misijoje darbuojasi t. Vaidas.
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==