14 ĮVYKIAI vaizdus, naudodamos užduotis. Kelis kartus važiavome Kronikos „pėdomis“ nuo Simno iki Kybartų. Susitikome su Kronikos redaktoriumi kardinolu Sigitu Tamkevičiumi, SJ, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserimis Bernadeta Mališkaite, Regina Teresiūte ir kitais. Įsivaizduokite, Kybartų klebonijoje kardinolas išima lentelę vidinėje garažo durų pusėje ir rodo: štai čia paslėpdavome Kronikos medžiagą... Arba sesuo Regina vedžioja mus po Šlavantų kleboniją ir pasakoja, kaip jaunimas su kunigu Zdebskiu naktį ėjo statyti kryžiaus pakelėje... o paskui važiuojame pažiūrėti iki šiol toje pakelėje stovinčio kryžiaus! Pirmiausia reikėjo suderinti kūrybiškumą ir vaizduotę su ištikimybe istorinei tiesai. Mes nesiekėme parašyti istorijos vadovėlio skyriaus, todėl tenesupyksta tie, kurių pavardės nebuvo paminėtos. Pirmiausia norėjome perteikti anų laikų nuotaiką, žinią, kaip žmonės kovojo už tikėjimo ir žodžio laisvę, papasakoti apie jų pasiryžimą ir žmogišką baimę, ėjusius greta – Kronikos istorija iš tiesų yra begalinio jos leidėjų kūrybiškumo ir atkaklumo liudijimas. Kitas kūrybinis sunkumas buvo tai, kad ši istorija nėra labai sena, tebėra gyvi jos dalyviai ar jų vaikai. Todėl pasirinkome neminėti KGB tardytojų ar užverbuotų agentų vardų, nes jų palikuonys neša istorijos naštą ir būtų per daug skaudu girdėti apie savo tėvų klaidas. Patys Kronikos leidėjai niekada nežemino savo persekiotojų, netgi meldė jų atsivertimo. Turime išlikti tokiame pačiame „moraliniame lygyje“ kaip ir jie. Rinkdama medžiagą įsitikinau, kad paties Kronikos leidimo naratyvo, kaip išsamios studijos, nėra, jį reikia konstruoti iš atskirų detalių, klausantis skirtingų liudytojų atsiminimų. Tai tarsi mozaika, kuri susidėlioja prieš akis ir kartu niekada nėra baigta, nes kiekvienas pasakojimas suteikia naujos spalvos. Piešdama Jūratė stengėsi atspindėti sovietmečio daiktus, jų „dvasią“. Todėl ieškojo autentiškų daiktų: piramidės saldumynams, senovinių telefonų, spausdinimo mašinėlės ir pan. Kai kuriuos daiktus ar reiškinius pačios turėjome prisiminti ir pasitikslinti, kas tai yra. Pavyzdžiui, kaip atrodo „varanokas“, kokia galėjo būti stomatologo kėdė prieš 50 metų... Ar pavyko šį iššūkį įveikti, atsakys skaitytojai! Knygelė skirta 8–13 metų vaikams ir paaugliams, bet viliamės, kad ji patiks ir vyresniems. Labai tikiuosi, kad ši knygelė bus didesnio edukacinio projekto dalis. Taigi – laukite tęsinio apie kitus mūsų tautos herojus! Ses. Danguolė Gervytė, RA Kronikos laikus puikiai prisimena ir joje bendradarbiavusios ses. Regina ir ses. Bernadeta
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==