Jezuitai 2021-1

11 TIKĖJIMAS ribų ir ne religine kalba. Klausimas apie Dievo valią daugeliui yra nesuprantamas, bet klausimas apie tai, kas daro gyvenimą visavertį ir prasmingą, atitinka daugelio žmonių troškimą. Antra – meditacijų poveikis tiems, kurie iš tiesų jas nuoširdžiai atlieka, nedaug skiriasi nuo dvasinių pratybų, atliekamų religiniame kontekste, poveikio. Auga vidinė laisvė, teigiamas požiūris į gyvenimą ir meilė, kuri tampa labiau visaapimanti, bei pasirengimas kentėti dėl to, ką myli. „Religinėje aplinkoje gera gimti ir augti, bet bloga joje mirti“, – prieš daugelį metų vienas jėzuitas pasiūlė man šią mintį pasiimti į dvasinę kelionę. Dažnai ją prisimenu, nes ši mintis man labai padėjo. Žinoma, anas jėzuitas nenorėjo pasakyti, kad kuo daugiau žmonių senatvėje turėtų palikti Bažnyčią. Tačiau, kad ir kokia naudinga būtų konkreti religija, savo kalba, įvaizdžiais ir simboliais formuodama mūsų širdis ir suteikdama kryptį mūsų troškimams, svarbu atpažinti, kas yra tik įvaizdžiai, ir vis labiau gilintis į tikrovę, kurią šie įvaizdžiai išreiškia. Tai pasakytina net apie Jėzų, kuris, anot apaštalo, yra neregimojo Dievo atvaizdas (plg. Kol 1, 15) ir kas mato jį, mato Tėvą (plg. Jn 14, 9). Tai nekeičia mano meilės, tačiau nujaučiu, kad ji siekia kažko daug didesnio ir visapusiškesnio. Iš vokiečių kalbos išvertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ Jesuiten, 2021 2

RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==