10 TIKĖJIMAS Mano tikėjimas prasidėjo patirta Jėzaus meile, kai buvau dvidešimties. Evangelikų charizminės bendruomenės pamaldose, į kurias mane nuvedė draugas, išgyvenau atsivertimą. Šios patirties tuo metu negalėjau suvokti niekaip kitaip, kaip visapusiškos meilės ir saugumo, kurio šaltinis yra Jėzus. Nors nuo to laiko praėjo daugiau nei keturiasdešimt metų, vis dar ja gyvenu. Tiesa, bėgant laikui, mano tikėjimas ir meilė stiprėjo. Naujos gyvenimo patirtys leido man naujai interpretuoti ir kitaip suvokti savo tikėjimą. Iš pradžių tai mane stebino, bet tapo aišku, kad dėl daugybės naujų patirčių, kurias gyvenime įgyjame, keičiasi ir mūsų žmogiškieji santykiai bei jų supratimas. Kaip ir mūsų meilė Dievui. Mes vis iš naujo jį pažįstame. Ieškome ir randame Dievą ten, kur anksčiau nė neįsivaizdavome. Tai ypač aiškiai suvokiau per paskutiniuosius dešimt metų, įkūręs Filosofijos ir lyderystės institutą, kuriame mokau ir palydžiu ne tik aukščiausio lygio vadovus, bet ir jaunuosius startuolius, pradedančiuosius verslininkus, dažnai perimančius šeimos įmones. Dirbdami institute nagrinėjome, kaip mes, jėzuitai, ugdomės vienuolijoje, kokie yra svarbūs žingsniai naujokyne, kai pas mus ateina jauni ar jau ne tokie jauni vyrai, ieškodami Dievo valios savo gyvenimui. Terciate, praėjus daugeliui metų po įstojimo į vienuoliją, jėzuitai dar kartą giliai apžvelgia savo gyvenimą ir jį apmąsto, kad paskui aktyviai apaštalautų su nauju pasiryžimu ir jėga. Greitai mums tapo aišku, kad visko centre yra Dvasinės pratybos, meditacija, malda. Mūsų tapatybės pagrindas yra mūsų dvasingumas. Tai geriausia ir vertingiausia, ką galime perduoti. Tačiau kėlėme klausimą, kaip tai padaryti? Kaip medituoti, kai netiki į Dievą? Daugelis didelių aukščiausio lygio korporacijų vadovų vis dar turėjo bent biografinių ryšių su krikščioniškuoju tikėjimu ir Bažnyčia, tačiau mūsų mokomi jaunuoliai, kurių beveik visi yra įgiję mokslinį ir techninį išsilavinimą, paprastai jo jau nebeturi. Net ir tie, kurie užaugo Bavarijoje. Ieškant būdų, kaip perteikti jėzuitų vienuolijos dvasingumą, mums neabejotinai padėjo tai, kad daugelis jaunų žmonių yra labai atviri meditacijai ir kitiems dvasiniams dalykams. Šiandien žmonės medituoja ne tik rekolekcijų namuose ir vienuolynuose, bet ir jogos studijose bei didelėse verslo įmonėse. Labai išaugo skaičius internetinių programėlių, supažindinančių su meditacija. Daugelis jų nėra rimtos, ir tik pamažu grūdai pradeda atsiskirti nuo pelų. Dėl to mūsų užduotis, man atrodo, yra dar svarbesnė. Mano dvasingumą suformavo dvi konkrečios patirtys. Pirma – dvasinės pratybos, su kuriomis susipažinau religinėje aplinkoje ir kurias daugelį metų pats vedžiau kitiems. Tačiau jos gali būti pateiktos ir už šios aplinkos T. Michael Bordt, SJ Kaip perteikti jėzuitų dvasingumą? Religinėje aplinkoje gera gimti ir augti, bet bloga joje mirti
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==