kama. Tačiau, pateikiant jas kartu, gali padėti paaiškinti tai, ką aš apibūdinu kaip „rezonansinę komunikacinę viešąją sferą“ – viešąją erdvę, kuri yra tiek racionaliai struktūruota, tiek atidi žmogaus poreikiui turėti prasmingus santykius ir reaguoti. Nors ankstesnėse studijose abu mąstytojai buvo aptariami platesnių diskusijų apie modernumą ir sekuliarizaciją kontekste, aš bandžiau ištirti, kaip jų požiūriai galėtų papildyti vienas kitą mąstant apie viešąjį religijos vaidmenį šiandien. Manau, kad ši sintezė atveria kelią, leidžiantį išeiti iš įprastos aklavietės diskusijose apie religiją ir liberalią demokratiją: arba religija pasitraukia į privačią sferą, arba bando primesti save viešai. Aš siūlau trečią galimybę – tokią, kai religinės institucijos, įskaitant Bažnyčią, gali veikti kaip „rezonansiniai tarpininkai“: erd- vės, kuriose formuojasi prasmė, atrandamas egzistencinis pag- rindas, o pati visuomenė gali būti praturtinta, o ne suskaidyta. Įsišaknijusi Latvijos patirtyje Disertacijos teorinis argumentas grindžiamas 120 kokybinių interviu su Latvijos evangelikų liuteronų Bažnyčios pastoriais ir pasauliečiais. Šie interviu buvo atlikti kaip dalis Latvijos mokslo tarybos finansuoto tyrimo projekto „Neokonservatizmas ir lyties patirtis kasdieniame gyvenime ir tikėjime: moterų (ne)šventinimo atvejis Latvijos evangelikų liuteronų Bažnyčioje“. Interviu konkrečiai atskleidė, kaip Bažnyčia balansuoja įtampoje tarp tradicijos ir transformacijos ir kiek daug priklauso nuo jos pasiryžimo išlikti atvira dialogui su ją supančia platesne visuomene. Viena iš mano išvadų yra ta, kad pagarbūs ir abipusiai dėmesingi valstybės ir Bažnyčios santykiai yra ne tik pageidautini, bet ir sudaro tikrą demokratinės sanglaudos prielaidą. Atvira ir savirefleksyvi religija nėra tik iššūkis, su kuriuo turi susidoroti liberali demokratija, – ji taip pat gali tapti vienu iš demokratijos išteklių. Dabar, baigęs disertaciją ir kitus darbus, ruošiuosi praleisti šiek tiek laiko Meksikoje, kur vyks paskutinis mano jėzuitiško ugdymo laikotarpis – terciatas. Jam ruošdamasis, šiuo metu mokausi ispanų kalbos Salamankoje, Ispanijoje. Kitas mūsų bend- ruomenės narys Ivaras Juhņevičius šiuo metu taip pat yra užsienyje – siekia magistro laipsnio Bostono koledže Jungtinėse Amerikos Valstijose. Na, o likę bendruomenės Rygoje nariai tęsia savo tarnystę Rygos arkivyskupijoje, pirmiausia tarnaudami Latvijoje gyvenantiems katalikams lenkams, rusams ir daliai katalikų lietuvių. Kaip kapelionai, mes ir toliau teikiame sielovadinę pagalbą vienoje iš Rygos senamiesčio bažnyčių. Iš anglų kalbos vertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ 38 PROVINCIJOJE
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==