Šiose pratybose gausu Šventojo Rašto komentarų, šventųjų liudijimų, Bažnyčios tradicijos, istorijos ir kultūros pavyzdžių. Tačiau visa tai yra tik pagalba svarbiausiam tikslui – gauti malonę, kurios meldžiame. Šios pratybos turi ir savitą bruožą. Jų struktūra remiasi belgų teologo Edwardo Schillebeeckxo įžvalgomis apie žmogų – vadinamosiomis „žmogiškumo koordinatėmis“ arba pagrindinėmis kryptimis, padedančiomis apmąstyti žmogaus gyvenimą, pašaukimą, suprasti jo troškimus, įvertinti, kokios brandos pasiekta. Tai tarsi žemėlapis, rodantis, ką reiškia būti žmogumi Dievo akivaizdoje. Su šio teologo mintimis artimiau susipažinau 1994 metais, studijuodamas teologiją Vestono teologijos mokykloje (Weston School of Theology), Bostone, JAV. Tuo metu ten dėstė žymūs profesoriai Danielis Harringtonas, SJ, Rogeris Haightas, SJ, Janice’as Farn- hamas, RJM, ir kiti. Mano studijų sritis buvo krikščioniškasis dvasingumas, todėl vis labiau gilinausi į šv. Ignaco Dvasines pratybas ir ieškojau naujo, sielovadiškai vaisingo žvilgsnio į jas. Būtent vienas iš dėstytojų paskatino mane atkreipti dėmesį į kai kurias E. Schillebeeckxo teologines įžvalgas ir pamėginti jas susieti su Ignaco dvasingumu. Skaitydamas šio teologo tekstus atradau septynias „žmogiškumo koordinates“ – kryptis, padedančias geriau suvokti žmogaus slėpinį. Pasak Schillebeeckxo, jos atskleidžia, kas žmogų traukia, kokių vertybių jis ieško ir kaip bręsta jo laisvė, kad žmogiškumas suklestėtų. Šių pratybų struktūra atsirado iš naujo apmąstant minėtas E. Schillebeeckxo įžvalgas. Pratybos kviečia leistis į vidinę kelionę – į laisvės, tiesos ir pilnatvės paieškas. Jose susitinka Ignacas Lojola ir E. Schille- beeckxas: abu jie trokšta padėti žmogui atrasti save Dievo akivaizdoje ir suprasti, ką reiškia būti tikru žmogumi – pašauktu meilei, atsakomybei ir bendrystei. Schillebeeckxo „žmogiškumo koordinatės“ padeda pažvelgti į žmogų visose jo gyvenimo dimensijose: santykyje su kūnu ir gamta, su kitais žmonėmis ir visuomene, su istorija ir kultūra, dabartimi ir ateitimi. O Ignaco Dvasinės pratybos visa tai nukreipia į vieną tikslą – ieškoti Dievo ir sutikti jį „visuose dalykuose“. Žmogaus pašaukimas – ieškoti Dievo ir visur jį atpažinti, nes Dievas yra visko Kūrėjas ir Gelbėtojas. Ši paieška vyksta konkrečiame santykyje su tikrove, kurioje Dievas mums apsireiškia. Anot E. Schille- 2 DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==