„Nepabūgę savitos tarnystės Dievui idėjos, labai skirtingos asmenybės tampa bendraminčiais. Mus vienija disciplina ir įsipareigojimas kokybei“, – prideda Girius. „Ir vadovas!“, – šypteli choro direktorė Indrė. ADORAMUS ir jėzuitai Choro kelias glaudžiai susijęs ir su jėzuitais. Nuo 2020 metų patarnaujame šv. Mišiose Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje. Jau tradicija šioje bažnyčioje tapo tokios metų iškilmės kaip Verbų sekmadienis ar giedojimas per Vėlinių oktavą, Motinos ar Tėvo dieną. Per Velyknaktį choristai gieda psalmes, o būrelis drąsiausiųjų gruodžio tamsoje adventinėmis giesmėmis pasitinka ankstyvo Rarotų ryto maldininkus. Simboliška, kad taip pat tradicinis choro adventinis koncertas visada vyksta Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčioje. Bet turbūt dar svarbiau, kad kunigai jėzuitai, bendruomenės nariai ir choristai vieni kitus palaikė ne tik per šventes, bet ir sunkiomis akimirkomis, reikalavusiomis susitelkimo, kai reikalinga ne tik tarnystė, bet ir santykis. Jubiliejiniais šv. Ignaco Lojolos metais ši bendrystė įgavo ir labai apčiuopiamą pavidalą. Š. m. gegužės mėnesį Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ atliko savo meno vadovo dr. Imanto Jono Šimkaus kantatos „Ištikima ugnis“ apie šv. Ignaco Lojolos gyvenimą premjerą. I. J. Šimkus ir pats ilgą laiką buvo globojamas jėzuitų, su jais brendo dvasiškai, tad kūrinys labai gyvybingas, artimas ignaciškajam dvasingumui. Kantata šiais metais skambėjo ir Pasauliniame apaštaliniame gailestingumo kongrese, kuris birželio pradžioje vyko Vilniuje. Indrės Česonės nuotr. 36 DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==