traukė dar daugiau jėzuitų, kurie savo veiklą taip apibūdino: „Bet ir Žemaičiuose išsiųsti mūsieji veltui netruko. Kunigai mūsų per apskritą 1603 metą, prakaitą braukdami, išklausė 2221 žmogų, išpažįstantį savo nusidėjimus, tarp katrų buvo 1107 senoliai, pirmą kartą savo amžiuj teinantys dar prie kunigo, pervertė į katalikus 81 kalviną, vaikų apkrikštijo 114, jaunikaičių, jau sumitusių, apkrikštijo 149“. M. Giedraitis siuntė juos taip pat mokyti pajūrio gyventojus einant „nuo sodos lig sodos, nuo būtos lig būtos“. M. Valančius labai jautriai aprašo Jėzaus Draugijos narių tarnavimą kunigo negalėjusiems rasti Tilžės katalikams ir ištikimybę savo tarnystei per marą (apie 1710 m.): „Šie dievobaimingi vyrai, užsikrėtę maro liga, beveik visi mirė dideliuose skausmuose. Kai kuriuos jų noriu čia paminėti, kad gyvieji, skaitydami jų pavyzdį, drąsiau padėtų artimui panašios nelaimės metu.“10 Nuo tada, kai Kražių klebonas S. Semaška apsilankė Tilžėje, Kražių jėzuitai įsipareigojo čia nuolat laikyti vieną Draugijos kunigą ir savo pažadą tesėjo net maro metu. Kai teikdamas šventuosius sakramentus ligoniams susirgo ir mirė t. L. Skrituskis, jo vieton buvo pasiųstas t. K. Daukantas. Nujausdamas ten mirsiąs, jis vis tiek išskubėjo į Tilžę ir pusantro mėnesio lankė sodybas, kol išsiskyrė su šiuo pasauliu, o po jo beveik kas mėnesį mirdavo ir kiti ten tarnavę jėzuitai. M. Valančius mini dar devynis jėzuitus, pasiaukojamai tarnavusius maro apimtose Kražių apylinkėse. Iš M. Valančiaus pastabų taip pat galima suprasti, kad tarp vietinių klebonų ir kunigų vienuolių egzistavo tam tikra įtampa bei nesutarimai. Minima, kad 1627 m., vos išrinkus naują vyskupą, klebonai ėmė skųstis vienuoliais, tarp jų ir jėzuitais, nes šie svetimose parapijose be klebonų žinios ir be užsakų laimindavo santuokas bei teikdavo kitus sakramentus. Vyskupui uždraudus tokią praktiką, svetimose parapijose vienuoliai nebeveikė11. Iš aptartų pavyzdžių galima manyti, kad M. Valančiaus gyvenimo laikotarpiu jėzuitų veiklos pėdsakai tikrai tebebuvo ryškūs. Negana to, savo veikalais vyskupas M. Valančius nuostabiu būdu prisidėjo prie žinių apie jėzuitų veiklą Žemaičių vyskupijoje sklaidos, nes „Žemaičių vyskupystės“ leidinio „buvo atmušta 1500 egzempliorių“12. Kaip teigia Trumpa, dauguma skaitytojų buvo kunigai ir klierikai, tačiau „daug ir šiaip jau ponų“13. Straipsnis parengtas naudojantis dr. L. Jovaišos surinkta medžiaga, pateikta Edukaciniame medijų centre „Lojoteka“ veikiančioje parodoje, ir 2026 m. vasario 26 d. čia skaitytoje paskaitoje „Motiejus Valančius ir jėzuitai: neakivaizdinė pažintis“. 9 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6, p. 127. 10 Ibid. 11 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6, p. 163. 12 Vincas Trumpa, p. 13. 13 Ibid. Vaidos Jankūnaitės nuotraukos 33 ISTORIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==