parašu. Paskiau vyskupas Mikalojus Pacas nemaž knygų Kražių jezavitams dovanojo. Dar paskiau patys jezavitai apsčiai jų pripirko. Pagaliau nugis kas metą vyresnybė naujų gan pristeigia knygų“2. Vienas žymiausių XX a. Lietuvos bibliotekininkystės ir knygotyros atstovų Levas Vladimirovas yra aptaręs Motiejaus Valančiaus pastabas, darytas Kražių kolegijos bibliotekos knygose3. Pasak Vladimirovo, tvarkydamas biblioteką Valančius išsamiai susipažino su jos knygų fondu. Kai kurių knygų paskutiniuose puslapiuose palikdavo asmeninių įrašų, kuriuose vertino ne tik knygos turinį, bet ir susiedavo jį su savo laiko aktualijomis. Pavyzdžiui, stambiame foliante apie šventosios Brigitos kančias galima rasti tokį įrašą: „Buvo laikai, kai ir tokios fantazijos buvo vertinamos kaip aukščiausios būtybės pasireiškimai, o dabar, atvirkščiai, net Biblija nenorima tikėti. Taip kiekvienas laikas turi savo skonį4.“ Verta paminėti ir tai, kad būtent jėzuitas istorikas Adrienas Boudou iš Prancūzijos savo veikalo apie XIX a. diplomatinius Šventojo Sosto ir Rusijos santykius (Le Saint-Siège et la Russie: leurs relations diplomatiques au XIXe siècle, 1848–1883) antrajame tome vyskupą Valančių išskyrė iš Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos vyskupų, vadindamas jį „nuostabiuoju“ ir pabrėždamas jo sąžiningumą, pamaldumą bei dorybingumą5. Motiejaus Valančiaus raštuose atgyjantys jėzuitai „Žemaičių vyskupystėje“ galima rasti nemažai informacijos apie Jėzaus Draugijos veikimą Žemaičių vyskupijoje – tam skirta net dešimt skyrių. Kadangi „Lojotekoje“ eksponuojamas būtent šis leidinys, prasminga jame ieškoti jėzuitų veiklos atgarsių ir bent keletą jų trumpai aptarti. Skyrių „Apie zokaninkus“ („Apie vienuolius“) Valančius pradeda taip: „Jezavitai už visus zokaninkus pirmiau į Žemaičius atvyko, todėl nuo jų aprašymą reikia pradėti. Kunigaikštis Merkelis Giedraitis, Žemaičių vyskupas, girdėdamas jezavitams dideliai klojantis Lietuvoj žmones mokyti, užsigeidė pargobinti juos į savą vyskupystę.“6 Taip 1583 m. du pirmieji jėzuitai, atsiųsti į Žemaitiją, „perėjo visą kunigaikštystę ir daugelį paklydusiųjų sugrąžino į Kristaus avidę“7. Šiek tiek vėliau Kražiuose pradėjo veikti jėzuitai Motiejus Galminas ir Merkelis Daugėla8. Vyskupas Giedraitis pri2 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6, p. 379–381. 3 Levas Vladimirovas. Motiejaus Valančiaus pastabos, įrašytos Kražių gimnazijos bibliotekos knygose: Knygotyra 4 (1965), p. 221–222. 4 Ibid. 5 Vincas Trumpa. Motiejus Valančius – mokytojas ir išmintingas žemaitis. In: Kun. Antanas Alekna. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Čikaga: Lituanistikos institutas, 1975, p. 26. 6 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6, p. 421. 7 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6, p. 127. 8 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6, p. 421. 32 ISTORIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==