irgi turėjo ryšių su Valančiumi. 1822–1824 m. mokydamasis Žemaičių vyskupijos seminarijoje Varniuose, klierikas Valančius galėjo pažinti buvusį jėzuitą ir Žemaičių katedros kapitulos kanauninką Dominyką Mogenį (1745–1824). O Salantų parapijos klebonas ir Žemaičių katedros kapitulos kanauninkas Stanislovas Čerskis (maždaug 1794–1810 m. priklausęs Jėzaus Draugijai) darbavosi Salantuose tais metais, kai Valančius vasarą ten atostogavo. S. Čerskis 1830 m. išleido knygelę „Žemaičių vyskupystės aprašymas“, galėjusią paskatinti M. Valančių vėliau parašyti savo „Žemaičių vyskupystę“, kurioje Stanislovui Čerskiui paskirtas visas skyrius. Jame Čerskis apibūdinamas taip: „Jaunystėj gerai Polocke nuo jėzavitų pramokytas, paaugterėjęs įstojo Polocke į jezavitus, o metuose 1807, nė kokių zokano prižadų nedaręs, išsišventė į kunigus. [...] Tiesą sakant, Čerskis buvo vyras diktai mokytas, geros iškalbos, mokėjo lenkiškai, lotyniškai, prancūziškai, vokiškai ir graikiškai. Dar ir žemaitiškai buvo pramokęs.“1 Dr. L. Jovaiša teigia, kad bene labiausiai su Jėzaus Draugijos palikimu M. Valančius susidūrė 1834 m., kai buvo perkeltas į Kražių gimnaziją ir iki 1840 m. joje dirbo ne tik mokytoju bei kapelionu, bet ir bibliotekininku. Jėzuitai Kražiuose įsikūrė 1608 m., o 1616 m. čia įsteigė kolegiją, veikusią iki jų išsikėlimo 1773 metais. „Žemaičių vyskupystėje“ M. Valančius išsamiai aprašė „jezavitų“ veiklą „Kražių mokslinyčioje“. Per tuos šešerius metus, viena vertus, jis stebėjo jėzuitų pastatytos Kražių bažnyčios nykimą, antra vertus, galėjo semtis žinių iš turtingo buvusios jėzuitų biblio- tekos fondo: „Kražių knyginyčioj yra knygų, įvairiais liežuviais parašytų, 5879. Pradžią tai knyginyčiai davė Merkelis Giedraitis, Žemaičių vyskupas, kaipogi ir lig šiol daug tebėra knygų su jo 1 Motiejus Valančius. Raštai, t. 6. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, p. 411–413. 31 ISTORIJA
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==