11 PROVINCIJOJE organizuota praktika, kad tikintieji turi tam specialų žodį – maraudes1. Antraisiais studijų metais mano sielovadinė „praktika“ buvo maraudes Sen Deni rajone. Tai – viena brangiausių patirčių gyvenant Prancūzijoje. Dėl gatvėje sutiktų žmonių, jų vargo, paprastumo ir tikėjimo; taip pat ir dėl savanorių, tapusių draugais ir tikėjimo broliais bei seserimis. Be jų nebūčiau drįsęs lįsti po visais tiltais, po kuriais lindom, kalbinti žmonių, kuriuos kalbinome, ir nebūčiau turėjęs daugybės diskusijų apie maldą, Gerosios Naujienos skelbimą ir gyvenimą pagal ją. Kai gyveni ir mokaisi kultūrų katile, reikia šaknų, kad nepamestum savo tapatybės. Tai gali tapti nemenku iššūkiu. Nenorėdami susipykti, žmonės ilgainiui išmoksta neskubėti vienas kito kaltinti dėl „keisto“ elgesio. Pavojus atsiranda, kai nejučiomis viską bandoma „nurašyti“ kultūriniams skirtumams. Tačiau ir kultūra gali būti kritikos objektas. Galima pagrįstai perspėti lietuvį dėl jo polinkio į murmėjimą arba taip mėgstamo riebaus maisto rizikos širdies ligoms. Galima reikalauti punktualumo iš brolio, atvykusio į Europą iš Kongo Respublikos, supratingai apsiginkluojant kantrybe, nes prireiks laiko, kol jis įsisavins mūsišką laiko sampratą. Kai kartais pritrūkstu švelnumo ar pakantumo, bandau sau priminti, kad kitas yra toks pat Dievo vaikas kaip aš. Neklausiau, kiek kartų kiti taikė tą patį metodą mano atžvilgiu... Iš Prancūzijos keletas kelionių buvo labiau prieinamos nei iš Lietuvos. Pavyzdžiui, į Romą, Paray-le-Monialį, Lisieux arba Lurdą. Į pastarąjį gavau kvietimą keliauti vieno renginio – FRAT (nuo žodžio „fraternité“ – brolystė) – proga. Tai buvo Paryžiaus ir aplinkinių vyskupijų jaunimo piligrimystė, leidusi prisiminti patirtis iš Lietuvos jaunimo dienų: fizinis nuovargis drauge su džiaugsmu, milžiniška minia jaunų žmonių, galinti vieną akimirką skanduoti ir dainuoti didžiulėje koncertų salėje, o kitą jau nerti į tylą prieš Švenčiausiąjį Sakramentą... Tai buvo puiki praktika: priklausiau komandai, atsakingai už Pašaukimų palapinę. Per dvi tris minutes turėdavome pristatyti praeiviams tai, apie ką prirašyta du 1 Sunkiai išverčiamas žodis, nutolęs nuo pirminės reikšmės. Lietuviškai galėtume vadinti reidais. Sen Deni bazilikoje šiais metais 17 jėzuitų iš viso pasaulio buvo pašventinti diakonais ir vienas – kunigu
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==