rontuoti su kitais už burbulo ribų. Pradėti dialogą su priešininkų burbulu gali būti sunku, netgi pavojinga, nes dialogas gali sugriauti tikromis laikytas pasaulėžiūras ir apsaugas, o tai galėtų pakenkti saviems (grupės) interesams. Kas yra tiesa? Paprastai tariant, tarpusavyje ginčijasi du prieštaringi požiūriai. Klasikinėje atvaizdų teorijoje teiginiai ar prielaidos yra teisingi, jei jie teisingai atspindi faktus, yra racionalūs ir nešališki. Tačiau iš karto kyla klausimai: kas vertina šį atitikimą? Vien kriterijaus „patinka“ ar „nepatinka“ tikriausiai nepakanka. Ar ir empiriniai mokslininkai dažnai nesutaria dėl faktų, o tuo labiau dėl jų interpretacijos? Ar egzistuoja tiesa be subjektyvių „akinių“ ir be interesų siekiančios interpretacijos? Ar realybė nėra pernelyg sudėtinga, kad ją būtų galima paprastai atvaizduoti? Priešingai, naujesnė konsensuso teorija teigia, kad tikra yra tai, dėl ko susitaria kalbėtojų bendruomenė (bendrija). Taip formuojasi sąvokos ir teorijos, taip jos keičiasi istorijoje. Čia taip pat kyla klausimų: ar tiesa gali būti nustatyta demokratiškai? Kas turi tik- rąją galią formuoti sąvokas? Ar taip ne visada laimi terribles simplificateurs („baisūs supaprastintojai“ – šveicarų istoriko Jacobo Burckhardto sugalvota sąvoka – red. past.)? Kaip bendruomenė gauna faktus? Ar su šia tiesa nepasiliekama savo burbule? Ar aidų erdvė nuolatos nepatvirtina tik pati savęs? O jei galingasis aktyviai kuria aidų erdvę savo ideologijai ir ją nuosekliai izoliuoja, kaip užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui valdžia? Kas padeda kovoti su melu? Būtinas tinkamas atvaizdo matas: faktų tikrinimas, ekspertų žinios, profesinė kompetencija, realybės suvokimas tokios, kokia ji yra, o ne kokią norėtume matyti. Teorijas reikia kritiškai vertinti ir, jei reikia, drąsiai koreguoti, o burbulų ideologijas – įveikti. Atsakingieji asmenys Bažnyčioje ir valstybėje, nepaisydami visų nuogąstavimų, turėtų toliau vystyti „tiesos pažinom doktriną“, jei ligtolinė jau neatitinka realybės. Kad tai įmanoma, moko tiek pasaulietinė, tiek Bažnyčios istorija. Tačiau taip pat reikia nemažai sutarimo. Pernelyg subjektyvūs dalykai gerame dialoge tampa objektyvūs. Tik komunikuojant ir su „priešingomis“ nuomonėmis, taigi su visais dalyvaujančiais dia- loge, įmanoma priartėti prie tiesos. Naujas terminas ar teorija, jei jie nėra pripažinti, nebus laikomi tiesa. Jei kuriam nors dalykui dauguma suinteresuotų asmenų bent iš pradžių nėra pasirengusi pritarti, tai neturėtų būti įgyvendinama jėga. Jei melas toliau dominuos, nebus pažangos kuriant pasaulį, kokio visi norime, – kad jis būtų sveikesnis ir teisingesnis, taikesnis ir žmoniškesnis. Ir tikintis į Dievą, kodėl gi ne. https://www.herder.de/stz/hefte/archiv/145-2020/6-2020/die-menschen-luegen-alle/ Iš vokiečių kalbos vertė t. Vidmantas Šimkūnas, SJ 37 VISUOMENĖ
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==