Viskas prasidėjo gana nekaltai. Dėl darbe susiklosčiusios situacijos pasakiau, kad jei prireiks, mane bus galima pasiekti ir per rekolekcijas. Pradėjęs rekolekcijas, ėmiau galvoti apie šią situa- ciją ir netrukus pastebėjau, kad nuolat tikrinu telefoną, ar nėra naujienų, ir galvoju beveik vien apie tai. Galų gale supratau, kad mano ramybė dingo, ir rekolekcijos buvo sužlugdytos. Svarbiausia, kad niekas netgi nesusisiekė su manimi! Tai, kas man atsitiko, paprastai vadinama „įstrigimu galvoje“, kai užvaldo nerimą kelianti mintis ar mintys. Jos atrodo reikšmingos, bet iš tiesų yra tik beprasmė toksinių minčių karuselė, vidinė būsena, neleidžianti ištrūkti iš užburto įkyrių minčių rato. Tai baisi kančia, atimanti ramybę ir dažnai – ramų miegą. Norint įveikti šį ratą, pirmiausia reikia pabandyti nuo jo atsiriboti. Galbūt per meditacijos praktiką – mantros kartojimą (žr. Martino Lairdo patarimus jo knygoje „Silent Land“). Arba fizi- niai pratimai – pasivaikščiojimas, plaukimas – padeda atsitraukti ir pamatyti, kas vyksta. Svarbu suvokti, kad esu įstrigęs pasikartojančiose mintyse, vedančiose mane į beviltiškumą. Tai yra svarbus žingsnis pripažinimo ir išsivadavimo link. Antras patarimas – bandyti pripažinti, kad ši obsesija yra destruktyvi. Ji nėra gera, ji nėra iš Dievo. Problema ta, kad tos kamuojančios mintys atrodo reikšmingos, netgi konstruktyvios. Jos patrauklios, tačiau nukreipia mus nuo teisingo kelio. Dažnai tai kaip sena provėža, į kurią jūsų protas nuolat įkrenta. Šis ciklas yra varginantis ir sekinantis, jis niekur neveda, tik sukasi ratu. Jeigu suprantame, kad viso to padariniai neigiami – žengiame dar vieną svarbų žingsnį. Obsesinis mąstymas paviršutiniškai atrodo kaip geras dalykas, tačiau tai yra apgaulingas įsitikinimas, kurį reikia demaskuoti. Toks mąstymas dažnai gali atrodyti pagrįstas ar net logiškas, bet galiausiai yra destruktyvus ir niekur neveda, išlaikydamas jame įstrigusį žmogų, nebesugebantį judėti į priekį. Norint tai pamatyti iš aiškesnės perspektyvos, reikia didžiulių pastangų, kartais, atrodo, neįmanomų. Paprastai mes galvojame, kad esame vieni, kad Dievas mus paliko (plg. Ps 22) ir niekada nesidomės mumis Kova su vidiniais demonais T. Brendan McManus, SJ 26 DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==