Neseniai Hall in Tirol miestelyje vadovavau kontempliatyviųjų seserų bendruomenės trijų dienų rekolekcijoms. Jų tema ir tikslas buvo pasiruošti vienuolinių įžadų atnaujinimui Grabnyčių, kartu ir pašvęstojo gyvenimo, šventėje. Natūralu, kad visi apmąstymai sukosi apie pašaukimą ir su tuo susijusias realijas. Kaip dvasinį pagrindą kiekvienos dienos meditacijoms pasirinkau pačioje šv. Ignaco Lojolos Dvasinių pratybų pabaigoje pateikiamą garsiąją „Kontempliaciją meilei įgyti“. Man pasirodė, kad būtent šioje kontempliacijoje geriausiai atsiskleidžia žmogiško pašaukimo tikrovė: pirmiausia atpažinti Dievo dovanų gausą savo gyvenime bei su dėkingumu jas priimti, o vėliau pačiam išdrįsti savo gyvenimą dovanoti Dievui ir kitiems, kad „visada ir visur galėčiau mylėti jo dieviškąją didybę ir jai tarnauti“ (DP, 233). Mano giliu įsitikinimu, tai yra žmogiškosios laisvės viršūnė, kuriai pasiekti reikalingas bemaž viso gyvenimo kelias, o pašaukimo ar, tiksliau, pašaukimų klausimas yra ne kas kita, kaip tik konkreti šio siekinio išraiška. Be šios dieviškos perspektyvos kalbėti apie krikščionišką pašaukimo sampratą vargu ar įmanoma. „Taip, taip, labai jau viskas sudvasintai ir neapibrėžtai skamba“, – atšautų man jaunuolis ar jaunuolė, kamuojami kur kas pragmatiškesnių ir kartais net labai daug vidinio nerimo keliančių klausimų apie „teisingą“ pašaukimo ar gyvenimo būdo pasirinkimą. Neretai jaunam žmogui (kartais ir kiek vyresniam) tenka priimti išties gyvenimą radikaliai keičiančius sprendimus. Ši būsena galėtų būti prilyginta girnoms, nes pasirinkimas ir apskritai visas svarstymo, apsisprendimo procesas yra tarytum dviejų sunkių akmenų slegiamas: giliausio vidinio troškimo ir stingdančios baimės, kvapą gniaužiančios svajonės ir nerimo, ką kiti pasakys ar pagalvos. Taip ir malasi nesuskaičiuojami minčių grūdeliai tarp šių girnų... O koks dar triūsas laukia – juk tuos miltus teks surinkti, išsijoti, duonai tešlą užminkyti, kepimui krosnį pakurti... Ir duona, kaži, ar pavyks – ar norės kas jos ragauti? Beje, tose rekolekcijose buvau parengęs tekstų ištraukas su jas papildančiomis iliustracijomis. Paskutinioji buvo žymusis Mistinis malūnas – skulptūrinis kapitelis, ne vieną šimtmeTarp pašaukimo girnų Vidinės laisvės keliu T. Eugenijus Puzynia, SJ 22 PAŠAUKIMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==