Mums gera bent retkarčiais užduoti sau tokį klausimą: ką galėčiau pasakyti apie savąjį gyvenimą, kaip Dievo rašomą laišką apie save? Juk žmogus Dievo tam ir sukurtas Visatoje – savo gyvenimu papasakoti apie Jo bruožus, juos rodyti. T. Anicetas Tamošaitis, SJ, iš kn. „Raktai mūsų rankose“ Arkivysk. Liongino Virbalo, SJ, nuotr. 13 ir moralizmo, jungia teologiją su malda, bendruomenę su asmeniniu tikėjimu, tradiciją su dabartimi. Kasdienė mistika – tai gyvas ir sąmoningas Dievo artumo patyrimas paprastame gyvenime. Pasak šv. Ignaco, mistika kasdienybėje reiškia gebėjimą „rasti Dievą visuose dalykuose“: darbe, santykiuose, pareigose, džiaugsmuose ir sunkumuose. Tai vidinė laikysena – nuolatinė orientacija į Dievą, atvirumas jo malonei ir jautrumas Šventosios Dvasios veikimui. Ji kyla iš asmeninio susitikimo su Kristumi ir maitinama malda, sakramentais bei gyvenimu bendruomenėje. Gyventi kasdiene mistika reiškia gyvenime atsiverti Dievo slėpiniui atliekant paprastus darbus su meile, skiriant laiko tylai ir pasitikinčiai maldai, priimant gyvenimo įvykius kaip Dievo veikimo vietą, tarnauti kitiems matant juose Kristų, ugdant didžiadvasišką dėkingumą ir pasitikėjimą. Kasdienybės paprastume jau dabar vyksta susitikimas su Dievo slėpiniu. Apibendrinant galima teigti, kad krikščioniškoji mistika yra sąmoningas ir reflektuotas Dievo artumo išgyvenimas tikėjime, kuris apima visą žmogaus gyvenimą, veda į brandžią meilę Dievui ir artimui, maitina teologiją ir Bažnyčios gyvenimą bei yra pašaukimas kiekvienam krikščioniui siekti vidinės vienybės su Dievu. Pasak žymus teologo K. Rahnerio, SJ, ateities krikščionis bus mistikas arba jis nebus krikščionis. DVASINGUMAS
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==