11 DVASINGUMAS mas gyvenime daryti teisingus pasirinkimus, paremtus krikščionišku vertybiniu pamatu. Jis būtinas bet kokios profesijos žmogui, siekiančiam tapti ne tik geru specialistu, bet ir atsakingu, sąmoningu savo bendruomenės atstovu bei visuomenės piliečiu, norinčiu įprasminti gyvenimą ne tik susikuriant gerovę sau, bet ir tarnaujant kitiems. Direktorius A. Anužis prisimena, kad kolegijos gyvavimo pradžioje, kai joje dirbo tik grupelė bendraminčių, katalikiškasis ugdymo aspektas čia buvo ypač pabrėžiamas: diena prasidėdavo bendra malda, dalyvavimas Mišiose, rekolekcijose ir pan. buvo privalomas. Ilgainiui tapo aišku, kad studentams patrauk- liau tai, ką jie patys gali laisvai rinktis. Per dešimtmetį kolegijoje atsirado sielovadininkai, siūlantys įvairias dvasinio augimo ir tobulėjimo galimybes – savanorystes, rekolekcijas, piligriminius žygius, ignaciškojo jaunimo programą Magis. Dalyvauti tokiuose renginiuose daugumai jau tapo įprasta. Neretai kitus įtraukiančios iniciatyvos kyla ir iš pačių studentų. Mokslo metų pradžioje naujiems studentams numatytas įvadas į profesinės veiklos studijas, padedantis susiorientuoti studijų ir ugdymo procese. Jį veda direktorius drauge su kolegijos kapelionu bei dėstytojais. Studijuoti priimami bet kokį tikėjimą išpažįstantys ir įvairių įsitikinimų turintys žmonės, iš jų prašant tolerancijos krikščioniškoms vertybėms. „Šiandien jaunam žmogui labiausiai trūksta pagalbos, kaip ir ką gyvenime pasirinkti, kur save nukreipti. Reikia kritinio mąstymo ir tam tikro dvasinio stabilumo, kad suvoktum, ar tavo pasirinkimas pasitarnaus bendram labui. Tą suformuoti ir padeda ignaciškoji pedagogika, kurios principais paremta ignaciškoji lyderystė. Jai dabar skiriame itin didelį dėmesį, nes tik dėl kitų veikiantis žmogus gyvena visavertiškai“, – sako Aivaras Anužis. Į ignaciškosios lyderystės principus, tuometinio jėzuitų provincijolo t. Gintaro Vitkaus išsiųstas, dvejus metus Ispanijoje, Italijoje ir Libane kartu su jėzuitais bei pasauliečiais iš viso pasaulio pirmiausia gilinosi pats kolegijos direktorius. Vėliau įvairiuose seminaruose ir kursuose, rengtuose užsienyje ir Lietuvoje, dalyvavo dauguma kolegijos darbuotojų. Dabar kolegijoje ignaciškoji lyderystė dėstoma kaip laisvai pasirenkamas studijų dalykas. Į klausimą, kodėl ji tokia svarbi, jei lyderystę siekiama padaryti privaloma disciplina visose studijų programose, A. Anužis atsako, kad išmokus įvertinti savo patirtį, ją kritiškai apmąstyti krikščioniškame vertybiniame kontekste ir vėliau veikti, siekiant savo veiklą įprasminti, svarbu kiekvienam žmogui, būsimam savo srities profesionalui. Lyderiavimas – ne lipimas kitiems per galvas, kaip dažnai manoma, o gebėjimas atskleisti savo bei kitų geriausias savybes ir jas tinkamai nukreipti bendram labui. Dažnai matome tik aktyviausius lyderius, bet svarbūs ir tie pasyvieji, kurie palaiko ir paremia kitus. „Visų mūsų, puoselėjančių ignaciškąjį dvasingumą, siekis yra visose mūsų veiklose atpažinti veikiantį Dievą ir pirmąją vietą bei lyderiavimą užleisti Jam“, – primena A. Anužis ir teigia, kad šv. Ignaco Lojolos vardą turinčiai kolegijai ypač džiugu į gyvenimą išleisti laisvus, ambicingus ir brandžius žmones, besistengiančius veikti ir gyventi taip, kad per tai realiai būtų jaučiamas Dievo buvimas žemėje. Jūratė Grabytė
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==