26 UGDYMAS Spalio mėnesį teko dalyvauti ignaciškajai pedagogikai skirtame seminare Barselonoje. Į jį susirinko mokytojai iš įvairių Europos jėzuitų mokyklų: Belgijos, Kroatijos, Albanijos, Italijos, Maltos, Prancūzijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos. Aš atstovavau Lietuvai. Gilinomės į ignaciškosios pedagogikos aspektus, tarėmės, kaip geriau galėtume ją taikyti per savo dėstomą dalyką. Lankėmės Šv. Ignaco Lojolos jėzuitų mokykloje bei Manrezoje – mieste, kuriame Ignacas patyrė daug išbandymų, ieškodamas savo gyvenimo kelio. Šiame straipsnyje ir bandysiu atsakyti į klausimus, kuo ypatinga ignaciškoji pedagogika ir kaip ji pritaikoma šiandien. Jėzuitas Johnny Go ir Rita J. Atienza iš Filipinų siūlo naują sąvoką ignaciškajai pedagogikai apibūdinti. Kas yra patirties refleksija Ignaco Dvasinėse pratybose ir pedagogikoje, žinome visi. Tačiau minėti autoriai ignaciškajai pedagogikai apibūdinti pasirinko žodį „refrakcija“. Ką jie turi omenyje? Kodėl šiam mokymo metodui paaiškinti taiko fizikos terminus? Kas apskritai naujo ignaciškojoje pedagogikoje šiandien? Pradėkime nuo pradžių. Dabartinis Jėzaus Draugijos švietimo sek- retorius t. José A. Mesa pastebi, kad pirmieji jėzuitai nelaikė savęs mokytojais; jie laikė save piligrimais, tarnaujančiais Bažnyčiai ir žmonijai. Tačiau labai greitai Ignacas Lojola ir jo pirmieji bendražygiai, reaguodami į aplinkybes ir ypač į geradarių prašymus, atrado didelį apaštališkąjį mokyklų potencialą. Jie steigė mokyklas visame pasaulyje ir tapo daugybės jaunuolių mokytojais. Pirmieji jėzuitai dalijosi dvasine patirtimi, kuri keitė žmonių gyvenimus, augino juos dvasiškai. Įsitikinus, kad mokyklos yra ypač veiksmingas būdas dalytis gerąja patirtimi, jiems teko studijuoti pedagogiką ir administravimą. Jėzuitai ieškojo geriausių ingredientų ir receptų ugdymo metodui, atitinkančiam jų dvasinę patirtį. Be to, jie suvokė, kad geras ugdymas reikalauja nuolatinio atsinaujinimo, naujovių diegimo, interpretavimo, atidumo nuolat besikeičiančioms aplinkybėms ir atvirumo. Šis lankstus požiūris į ugdymą atsispindi įvairiuose Draugijos dokumentuose: Ratio Studiorum (1599), „Jėzuitiškojo ugdymo charakteristika“ (1986) ir „Ignaciškoji pedagogika: praktinis pritaikymas“ (1993). Tai mokymas, kaip dėstyti ignaciškuoju būdu ir kaip perteikti mokiniams ignaciškąją pasaulėžiūrą bei vertybes. Viso pasaulio jėzuitų mokyklų pedagogai deda daug pastangų, savo klasėse taikydami ignaciškąją pedagoginę paradigmą (IPP). 2019 m. parengtas naujas dokumentas – „Jėzuitų mokyklos – gyvoji tradicija XXI amžiuje. Tebevykstanti dvasinė įžvalga“. Jis padeda mokykloms įžvelgti konkrečius mūsų laiko iššūkius bei galimybes ir jas apmąstyti. Dokumentas tęsia atsinaujinimo, naujovių diegimo ir vaizduotės sužadinimo procesą, reikalingą šioje permainų epochoje. Pavadinimas puikiai atspindi jo tikslą: atnaujinti gyvą ugdymo tradiciją, kaip toliau vykstančią dvasinę įžvalgą. Gyvoji tradicija nepakeičia ankstesnių dokumentų; ji juos papildo ir atnaujina. T. Vytautas Sadauskas, SJ Tęsti ignaciškąją tradiciją
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==