8 TIKĖJIMAS Šventieji globėjai yra Bažnyčios gerbiami šventi asmenys, kurių dangiškai globai Bažnyčia gali patikėti grupę žmonių, gyvenančių tam tikroje vietoje, atsidūrusių tam tikroje situacijoje, vykdančių tam tikras užduotis ar įsitraukusių į tam tikrą veiklą, galbūt – patiriančių tam tikrus sunkumus, besirūpinančių tam tikrais dalykais, daiktais ar gyvūnais, ar dar kaip nors kitaip tarpusavyje susietų. Šventųjų globėjų vaidmuo nesikerta su Dievo visagalybe ar jo globa visiems žmonėms ir jai neprieštarauja, nes šventųjų globėjų galimybė išklausyti ir padėti besimeldžiantiems kyla iš Dievo jiems suteiktos visiškos, perkeistos, pašventintos vienybės su Kristumi – vieninteliu visų malonių Tarpininku tarp Dievo ir žmonių – ir jo galios. Todėl tikintieji, kreipdamiesi į šventuosius globėjus, gyvenusius žemėje kaip ir jie, bet Dievo malone išaukštintus danguje, kreipiasi į patį Dievą. Šventuosiuose jie atpažįsta ir savo žmogišką istoriją, ir Dievo garbę, ir galybę bei malonę, kurios suteiktos žmonėms. Jų gyvenimai Kristuje tikinčiuosius moko, drąsina, įkvepia, o bendravimas su jais maldoje taurina, tyrina, keičia. Taip tikintieji vis labiau atsiveria tos pačios Šventosios Dvasios veikimui, kuris akivaizdžiai matomas šventųjų gyvenimuose. Kitaip tariant, šventųjų globėjų užtarimas įmanomas dėl šventųjų bendrystės mistiniame Kristaus Kūne. Šventųjų bendrystė apima visus Bažnyčios, kuri yra Kristaus Kūnas, narius žemėje, skaistykloje ir danguje, todėl, vienijami tos pačios Kristaus Dvasios, jie dalijasi visai Bažnyčiai skirtu gėriu. Antra vertus, išklausytos šventųjų globėjų maldos rodo per Kristų užmegztą nepertraukiamą ryšį tarp Bažnyčios narių čia, žemėje, ir šventųjų danguje, drąsinantį ir kreipiantį rinktis šventumo ir vienybės su Kristumi kelią. Ši tikrovė ypatingu būdu išgyvenama švenčiant Bažnyčios liturgiją, kai susitinka ir vienijasi visa žemiškoji ir dangiškoji Bažnyčia. Į šventuosius globėjus galima kreiptis įvairiais atvejais, ypač norint, kad išsipildytų Dievo valia ir būtų pašventintas gyvenimas, bet dažnai į juos kreipiamasi ypatingais atvejais ar progomis, susietomis su to šventojo globėjo vardu, gyvenimu ar įvykiais, kai jis patyrė ypatingą Dievo veikimą ir buvo vedamas šventumo keliu, kantriai su Dievo malone ištverdamas negalavimus ar net kankinystę, priimdamas antgamtines dovanas, ugdydamas dorybes, tarnaudamas Bažnyčioje, uoliai padėdamas kitiems, patirdamas stebuklų kaip Dievo artumo ir gailestingumo liudijimą. Šventųjų globėjų gyvenimas, persmelktas Dievo veikimo, turi reikšmę ne tik Bažnyčioje, bet ir pasaulyje. Ne tik tuo metu, kai gyveno žemėje, bet ir ateityje – tai visuomet išlieka Bažnyčios turtas. Todėl tokio gyvenimo paT. Mindaugas Malinauskas, SJ Šventieji globėjai
RkJQdWJsaXNoZXIy MjIwOTIwOQ==