Šv. Stanislovas Kostka: LDK šventasis ir jaunimo globėjas

Stanislovas Kostka gimė 1550 metais kilmingoje šeimoje, Rostkove, Mazovijos vaivadijos kaimelyje. Jo tėvas, Jonas Kostka, buvo didikas, svarbus valstybės žmogus (senatorius), numatęs savo palikuonims įvairias jų statusą atitinkančias karjeras. Du kartus jis buvo tarp kandidatų į bendros Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės karalius. Stanislovui jis buvo numatęs diplomatinę ir politinę karjerą, tad trylikos ar keturiolikos metų sulaukęs Stanislovas, kiek vyresnis jo brolis Paulius ir du jų pusbroliai buvo pasiųsti į Vieną, į prestižinę Vienos jėzuitų kolegiją, kad gautų kuo geresnį išsilavinimą.

Tačiau kai jaunasis Stanislovas pradėjo linkti į vienuolinį, konkrečiau, jėzuitišką gyvenimą su tokiu pat uolumu, kokio iš jo gyvenime pageidavo tėvas, šis nebuvo patenkintas. Vyresnysis brolis dažnai jaunėlį traukdavo per dantį už jo pamaldumą, už kuklumą, už pasaulietiškų ambicijų trūkumą, pats mielai dalyvaudavo pramogose, kurias galėjo pasiūlyti Vienos didmiestis. Jo pašaipos buvo šiurkščios, jis kartais net apstumdydavo brolį. Tačiau Stanislovui netrūko aiškumo ir tvirtybės dėl savo gyvenimo. Bet Vienos jėzuitai pareiškė, kad kadangi jį jiems patikėjo tėvas, jį gali priimti į Draugiją tik su tėvo leidimu.

1567 metais užbaigęs ugdymo kolegijoje etapą, susidūręs su šeimos priešiškumu ir Vienos jėzuitų atsargumu, Stanislovas nenuleido rankų. Rugpjūčio mėnesį, apsirengęs prasčioko rūbais, jis pėsčiomis patraukė ieškoti jėzuitų provincijos vyresniojo ir iš tiesų, nuėjęs 600 kilometrų pėsčiomis iš Vienos į Bavariją, jį atrado Dilingeno mieste. Brolis Paulius su keliais pagalbininkais arkliais išjojo jo ieškoti, tačiau arba jo nerado, arba nesugebėjo perkalbėti.

Šv. Petras Kanizijus, tuometinis vokiškųjų teritorijų provincijolas, į jį taip pat žiūrėjo atsargiai ir neskubėjo priimti išskėstomis rankomis. Dilingene jam skyrė išbandymą – plauti grindis virtuvėje. Po kurio laiko geriau pažinęs Stanislovą ir pamatęs jo tvirtą apsisprendimą, Kanizijus jaunuolį su dar dviem kitais jėzuitais studentais nusiuntė į Romą: tai buvo dar viena ilga kelionė, virš tūkstančio kilometrų, daugiausia pėsčiomis.

Rekomendaciniame laiške jėzuitų vyresniajam Pranciškui Bordžijai, kuris vėliau taip pat paskelbtas šventuoju, Petras Kanizijus rašė: „trečiasis yra Stanislovas, lenkų kilmingasis, doras ir labai uolus, kurio mūsų (broliai) Vienoje nenorėjo priimti, kad neužpykdytų jo šeimos. Atvykęs pas mus su troškimu išpildyti seną įžadą buvo išbandytas Dilingeno vienuolyne, visada tiksliai išpildydamas pareigas ir parodydamas tvirtumą pašaukime. Troško būti pasiųstas į Romą, kad būtų toliau nuo savo šeimos ir galėtų augti pamaldume. Iš jo tikimės didelių dalykų“. Romą Stanislovas Kostka pasiekė 1567 metų spalio pabaigoje ir už kelių dienų oficialiai tapo jėzuitų naujoku, nepaprastai uoliai laikydamasis visų dvasinių ir fizinių praktikų. Užteko trumpo laiko, kad visi pripažintų jo visišką atsidavimą Dievo meilei.

Tačiau Stanislovo tėvas Jonas Kostka negalvojo pasiduoti: į Romą atsiuntė sūnui labai piktą laišką, panašų laišką parašė ir kardinolui Stanislovui Hozijui, grasindamas, jog uždarys neseniai inauguruotą jėzuitų kolegiją Pultuske ir uždraus jėzuitams veikti jam pavaldžiose teritorijose. Galiausiai nurodė Pauliui vykti į Romą ir pargabenti jaunesnį brolį.

Tačiau kai šis pasiekė miestą, sužinojo, kad Stanislovas, kelias dienas sunkiai karščiavęs, 1568 metų rugpjūčio 15-ąją mirė, apsuptas šventumo auros, aiškiai nuspėjęs savo mirtį. Jis palaidotas Kvirinalo šv. Andriejaus bažnyčioje, jo kapas yra lankomas iki šių dienų – šv. Jonas Paulius II yra pasakojęs, kad, studijuodamas Romoje, jis dažnai užsukdavo prie savo kraštiečio kapo paprašyti užtarimo.

Kartu su Aloyzu Gonzaga ir Jonu Berchmanu, kitais dviem jaunais jėzuitų šventaisiais, jis tapo jėzuitų studentų ir visų studijuojančiųjų dangiškuoju globėju. XVII amžiaus pradžioje Stanislovas paskelbtas palaimintuoju, 1670 metais popiežiaus sprendimu leista jį pagerbti visose jėzuitų bažnyčiose Lenkijoje ir LDK, o 1726 metais paskelbtas šventuoju, kartu su Aloyzu Gonzaga, pripažįstant jį Abiejų Tautų Respublikos globėju. Ta proga 1727 metais Vilniuje, o 1728 metais Kražiuose, surengtos labai iškilmingos, kelias dienas trukusios procesijos.

Šv. Stanislovą Kostką minime lapkričio 13 dieną.

Pagrindinis šaltinis: Vatican News, 2018 (Bernardinai, 2018 01 22)

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×