Arkivyskupas Eduardas Profittlichas (1890–1942) 2025 m. rugsėjo 6 d. taps pirmuoju palaimintuoju Estijoje.
Kunigas, apaštališkasis administratorius, arkivyskupas
Eduardas Profittlichas gimė 1890 m. Vokietijos imperijoje, Biresdorfe (Birresdorf). Jo tėvai norėjo, kad jis taptų vyskupijos kunigu, jog padėtų jiems kritinėse situacijose, tačiau 1913 m. jis įstojo į Jėzaus Draugiją Herenberge (Heerenberg), Nyderlanduose, kur apsigyveno ištremti vokiečių jėzuitai. Baigęs filosofijos ir teologijos studijas Valkenburge (Valkenburg), Nyderlanduose, 1922 m. išvyko į Krokuvos universitetą Lenkijoje, kur įgijo filosofijos ir teologijos daktaro laipsnį. 1922 m. rugpjūčio 27 d. Valkenburge įšventintas į kunigus. Vėliau kaip kunigas darbavosi Opolėje (Opole), Lenkijoje ir Hamburge, Vokietijoje.
1930 m. Vokietijos jėzuitų provincija E. Profittlichą išsiuntė į Estiją, kur per ateinančius dešimt metų jis reikšmingai prisidėjo, stiprindamas Katalikų Bažnyčią. 1931 m. E. Profittlichas paskirtas Estijos apaštališkuoju administratoriumi. 1936 m. Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje nuncijus Antonino Arata įšventino jį į arkivyskupus. Dvasinį atgimimą Estijoje sužadinęs dvasininkas 1935 m. gavo Estijos pilietybę.
Tuo metu Katalikų bažnyčia Estijoje dėl reformacijos buvo palyginti nedidelė ir išsklaidyta. Paskirtas apaštališkuoju administratoriumi, jis parengė sielovados planą. Jo pamokslai buvo itin mėgiami ir kitų krikščioniškų denominacijų atstovų. Jis pradėjo leisti pirmąjį šalyje savaitinį religinį žurnalą Kiriku Elu („Bažnyčios gyvenimas“), kurį ypač skaitė Estijos intelektualai. E. Profittlichas buvo tarp jų gerai žinomas, dirbo leidyboje, bendravo su politiniu elitu, buvo vienas iš nepriklausomos Estijos visuomenės autoritetu. Tikinčiųjų skaičius nuolat augo, buvo steigiamos naujos parapijos: Narvoje (Narva), Pernu (Pärnu), Rakverėje (Rakvere), Valgoje (Valga) ir Kivielyje (Kiviõli). 1933 m. rugsėjo 28 d. per privačią audienciją Vatikane popiežius Pijus XI, pripažindamas arkivyskupo nuopelnus, paskyrė jį apaštališkuoju protonotaru (popiežiškasis garbės titulas). E. Profitlichas tapo pripažintu pamokslininku ir vyskupu.
Apsisprendimas likti Estijoje
1940 m. sovietams okupavus Estiją, situacija darėsi įtempta. Spalio mėnesį arkivyskupas išsiuntė pirmąjį laišką į Romą, prašydamas patarimo, kaip jam elgtis: likti su bendruomene Estijoje ar grįžti į Vokietiją. Apie savo sprendimą jis turėjo pranešti Vokietijos ambasadai iki 1940 m. lapkričio 15 d., tačiau Vatikanas neatsakė. Tada arkivyskupas skubiai nusiuntė laišką kardinolui Maglione'i į Romą, informuodamas jį apie Bažnyčios padėtį Estijoje.
1941 m. sausį išsiuntė dar vieną laišką. Po mėnesio gavo atsakymą iš nunciatūros Berlyne. Apaštališkasis nuncijus Orsenigo informavo jį apie Šventojo Tėvo sprendimą. Arkivyskupas turįs laisvę elgtis taip, kaip mano esant geriausia Dievo vardu, tačiau priimant sprendimą būtina atsižvelgti į jam patikėtų sielų gerovę.
Maldoje apmąstydamas susidariusią situaciją, E. Profitlichas suprato, kad jis, kaip ganytojas, turi likti su jam patikėta kaimene. Savo likimą jis pasitiko visiškai atsiduodamas Viešpačiui. Laišku pranešė popiežiui apie savo sprendimą ir paprašė Šventojo Tėvo palaiminimo. Taip pat informavo giminaičius Vokietijoje, kad nusprendė likti Estijoje.
Suėmimas
1941 m. birželio 27 d. naktį Taline, E. Profittlicho bute, įvykdyta krata, o jis pats suimtas. Liudytojai teigia, kad E. Profittlichas paprašė pareigūnų leisti trumpam pasimelsti Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedroje. Po trumpos maldos prieš altorių, prie kurio katalikai ir šiandien priima Eucharistiją, E. Profittlichas pradėjo kryžiaus kelią.
Arkivyskupas buvo nuvežtas į Kirovo kalėjimą, 800 km už Maskvos. Pirmasis tardymas įvyko 1941 m. rugpjūčio mėn. Visi tardymai vykdavo naktį, tad galima tik įsivaizduoti, kokias dvasines ir fizines kančias jam teko patirti atokaus sovietų kalėjimo kameroje.
Tardymai truko iki lapkričio mėnesio, kai buvo paskelbtas teismo nuosprendis. E. Profittlichui paskirta mirties bausmė sušaudant. Kaltinimus teismas pagrindė tuo, kad arkivyskupas skatino antisovietinę ir kontrrevoliucinę propagandą bei nepranešė apie „kontrrevoliucinę veiklą“. 51 metų E. Profittlichas mirė 1942 m. vasario 22 d., Katalikų Bažnyčiai reikšmingą dieną – minint liturginę Šv. Petro Sosto šventę, prieš įvykdant mirties nuosprendį.
Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Estijoje
2018 m. lankydamasis Estijoje, popiežius Pranciškus aplankė kankinio arkivyskupo E. Profittlicho kenotafą – atminimo paminklą, pastatytą Taline, mat vyskupo kapo vieta nežinoma. Dabartinis Talino vyskupas Philippe’as Jeanas Charlesas Jourdanas prie kenotafo popiežiui papasakojo apie vyskupą kankinį ir jo gyvybės auką, pažymėdamas, kad sovietams represuojant Estijos piliečius, buvo deportuota 20 procentų šalies gyventojų, o arkivyskupas E. Profittlichas dalijosi savo tautiečių likimu. Anot vyskupo P. J. M. Jourdano, popiežius tada itališkai tarstelėjo: Santo subito!, t. y. – nedelsiant skelbtinas šventuoju.
Be didžiulio vyskupo darbo Katalikų Bažnyčia Estijoje nebūtų išgyvenusi okupacijos metų. Tikinčiuosius labai jaudina jo sprendimas pasirinkti daugumos likimą ir jo, kaip Kristaus liudytojo, troškimas slogiais laikais padėti kiekvienam, teikiant viltį ir skleidžiant tikėjimą.
Parengta pagal: Vatican News ir Lebenslauf von Erzbischof Eduard Profittlich
