Užsienio lietuvių kapelionų susitikimas Kaune

Kastantas Lukėnas, Vatican News

Rugsėjo 9–11 d. Kauno kunigų seminarijoje vyko tradicinis užsienio lietuviams patarnaujančių katalikų kunigų susitikimas. Jame dalyvavo daugiausia Europos šalyse dirbantys kunigai, taip pat vienas Australijos lietuviams patarnaujantis kunigas. Pernai toks susitikimas vyko Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčioje. Dalyviai kartu meldėsi, klausėsi pranešimų, pristatė sielovados padėtį savo aptarnaujamose šalyse, dalijosi patirtimi. Trečiadienį, rugsėjo 11-ąją, susitikimo dalyviai meldėsi Šiluvoje drauge su kitais kunigais, pašvęstaisiais, seminaristais, katechetais ir visais Viešpaties vynuogyno darbininkais.

Susitikime dalyvavo lietuvių sielovadininkai, gyvenantys įvairiose šalyse: kun. Petras Trevijonas ir kun. Petras Gucevičius (Jungtinė Karalystė), kun. Juozas Deveikis (Australija), kun. Ramūnas Gerdauskas (Airija), kun. Vidas Vaitiekūnas (Vokietija). Taip pat dalyvavo kunigai, kurie nuolat darbuojasi Lietuvoje, bet periodiškai nuvyksta pas lietuvius, gyvenančius kitose šalyse: kun. dr. Saulius Stumbra (Bergenas, Norvegija), kun. dr. Nerijus Vyšniauskas (Danija), kun. Andrius Končius (Nyderlandai), kun. Paulius Vaineikis OFM (Švedija), kun. Gediminas Numgaudis OFM (Hamburgas,Vokietija).

Lietuviams patarnauja taip pat Elko vyskupijai priklausantis kun. Andrzej Opanowski, kuris šią vasarą buvo paskirtas Punsko parapijos klebonu. Jis yra keturis metus darbavęsis Vilkaviškio vyskupijoje, puikiai išmoko lietuvių kalbą. Jau senai patarnauja lietuviams Suvalkuose. Kun. Edgaras Versockis kilęs iš Vilniaus, bet priklauso Estijos katalikų apaštalinei administratūrai (kuri šiais metais mini 100 metų nuo įsteigimo). Kun. Antanas Karčiauskas dirba Kiolno arkivyskupijoje, pagal galimybes padeda ir lietuviams.

Susitikimo proga švęsta Eucharistija, kuriai vadovavo Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Mišių homilijoje komentuodamas Luko evangelijos pasakojimą apie apaštalų pašaukimą, jis pabrėžė kunigo tarnystės tikslą – liudyti Kristų, neapsiriboti administraciniu darbu. Jis taip pat kvietė išgyventi maldą kaip dovaną, padedančią išlaikyti Jėzų gyvenimo centre.

Darbinę susitikimo dalį įžangos žodžiu pradėjo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Tapęs LVK delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai, jis pernai siekė susipažinti su labai skirtinga lietuvių sielovados padėtimi įvairiose šalyse bei žemynuose. Jis kvietė ieškoti naujų katechezės būdų, kuriais būtų galima pasiekti pavieniui, toli nuo didesnių bendruomenių užsienio šalyse gyvenančius tautiečius.

Kun. dr. Gediminas Jankūnas su kapelionų susitikimo dalyviais dalijosi įžvalgomis iš Romoje pavasarį vykusio tarptautinio susitikimo „Klebonai dėl sinodo“, kuriame aptarta parapijose dirbančių kunigų patirtis, taip pat pristatė popiežiaus Pranciškaus „Laišką klebonams“. Jis aptarė tris Šventojo Tėvo laiške išskirtus pasiūlymus, ypač sutelkdamas dėmesį į antrąjį: mokytis bendruomeninės įžvalgos, pasitelkiant „pokalbio Dvasioje“ metodą. Pasak prelegento, svarbu mokytis ne tik išsakyti savo mintis, bet taip pat įsiklausyti į kitų įžvalgas ir per jas bylojantį Dvasios balsą, o per tai užčiuopti naują, gal kitokią veikimo kryptį. Jis taip pat kalbėjo apie koreguotinus sinodiškumo stereotipus, neatitinkančius popiežiaus Pranciškaus pasiūlytos Sinodinio kelio vizijos.

Dalydamasis lietuvių kapelionų susitikimo įspūdžiais kun. G. Jankūnas sakė, kad jis patirčių įvairove jam priminė minėtą Romoje vykusį tarptautinį susitikimą, žinoma, mažesniu masteliu. Beje, kalbėtojui taip pat nesvetima darbo užsienyje patirtis: studijų metais jam teko darbuotis JAV parapijose, taip pat specialiomis progomis patarnauti Turkijoje gyvenantiems lietuviams. Pavyzdžiui, 2018 m. Stambule vyko pamaldos minint Lietuvos valstybingumo šimtmetį. Tenykštė lietuvių bendruomenė gerai organizuota, žmonės patys paruošia proginius maldynėlius. Tiesa, per katalikų pamaldas valdžia imasi ypatingų saugumo priemonių, siekdama išvengti inicidentų.

Kun. Petras Tverijonas jau 25 metus darbuojasi Jungtinėje Karalystėje, jis yra Londono Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčios klebonas. Britanijoje taip dirba kun. Petras Gucevičius: šie du lietuvių kapelionai aptarnauja Anglijos ir Velso lietuvius, 5 kartus per metus lankosi Škotijoje. Sielovados darbe tenka atsižvelgti į tai, kad dauguma atvykusių į Britaniją lietuvių yra „kultūriniai katalikai“, neperėmę iš savo tėvų kartos gilesnės tikėjimo tradicijos. Londono Šv. Kazimiero parapijoje veikia maldos grupės, vykdomas Alfa kursas, iš Lietuvos kviečiami rekolekcijų vedėjai. Apie parapijos ir lietuvių misijos veiklą informuojama interneto svetainėje, Facebook socialiniame tinkle. Kun. Petras Tverijonas džiaugėsi galimybe kapelionų susitikimo metu pasidalyti sinodine patirtimi, pajusti Bažnyčios Lietuvoje pulsą. Pasak jo, Britanijos lietuvių bendruomenė stipriai mažėja: tarp lietuvių, grįžtančių iš užsienio, beveik pusę sudaro parvykstantieji iš Britanijos. Tai nulemia dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos pablogėjusi šios šalies ekonominė padėtis, sudėtingos sąlygos norintiems įsidarbinti.

Taip pat ir kun. Petras Vaitiekūnas Vokietijoje dirba jau 25 metus, atstovaudamas lietuvių katalikų sielovadai šioje šalyje. Jis darbuojasi vokiškoje parapijoje, bet trečdalį laiko skiria lietuvių sielovadai.

Danijos lietuviams jau dešimt metų patarnaujantis kun. Nerijus Vyšniauskas Kopenhagos lietuvius aplanko du kartus per metus, Kalėdų ir Velykų laiku. Su vietos vyskupu ir klebonu suderinamas pamaldų laikas, vieta agapei švęsti. Į Mišias paprastai susirenka apie 100 žmonių. Pasak kunigo, svarbiausia palaikyti su žmonėmis gyvą tiesioginį ryšį, taip pat per susirašinėjimą – tada jie kviečiasi kunigą įvairiomis progomis, net į savo šeimos šventes, jaučiama bendrystė su kunigu visoje gyvenimo kelionėje. Jis ragina pasitikėti vietoje gyvenančiais tikinčiaisiais pasauliečiais, norinčiais įsijungti į organizacinę veiklą ar bažnytines tarnystes. Pasak kun. N. Vyšniausko, Danijos lietuvių bendruomenė išlieka stabili, vieni žmonės išvyksta, kiti atvažiuoja gyventi. Jo pastebėjimu, vis dėlto dauguma sutiktų lietuvių planuoja grįžti į Lietuvą.

Kun. Paulius Vaineikis OFM nuvyksta pas Švedijos lietuvius jau nuo 2005 m., susidraugavo su ten gyvenančių lietuvių šeima: šie žmonės padėdavo rengti susitikimus, pamaldas.

Kun. dr. Saulius Stumbra kartą per mėnesį patarnauja lietuviams Norvegijoje, Bergene. Jis džiaugėsi, kad Katalikų Bažnyčia Norvegijoje labai palankiai žvelgia į tautinių bendruomenių sielovadą. Norvegijos Bažnyčia bendruomenėms finansuoja šią sielovados veiklą. Statistiškai žvelgiant, lietuvių katalikai (po lenkų) yra antra pagal dydį tautinė bendruomenė Norvegijoje. Kapelionas taip pat pažymėjo ypatingą Skandinavijos kraštams būdingą tvarką: pamaldų tvarkaraščiai suderinami pusmečiui į priekį. Tiesa, jis apgailestavo dėl menko ryšio tarp lietuvių katalikų bendruomenės ir kitų, vien tautiniu pagrindu įkurtų lietuvių bendruomenių. Norvegijos lietuviai katalikai pasigenda ir Lietuvos ambasados dėmesio. Todėl dedamos pastangos įsteigti Norvegijos Karalystės patvirtintą Lietuvių katalikų misiją Bergene – toks juridinis statusas padėtų bendruomenei plėtoti veiklą. Vasarą Norvegijos lietuvių vaikams buvo surengta katalikiška stovykla. Apie ją ir Norvegijos lietuvių gyvenimą kun. S. Stumbra išsamiai pasakojo Marijos radijo laidoje „Renkuosi sutarti“.

Australijos lietuvių katalikų kapelionu dirba kun. Juozas Deveikis. Pagal susitarimą su Melburno arkivykupija jis darbuojasi vietos parapijoje, o pusę darbo laiko skiria lietuvių sielovadai. Melburne veikia lietuvių katalikų misijos centras su koplyčia. Kapelionas patarnauja lietuviams taip pat Adelaidėje, kartą per mėnesį Sidnėjuje, dukart per metus Brisbene, Džilonge, Hobarte, Kanberoje. Kunigas atkreipia dėmesį į ankstesnių dešimtmečių Australijos Bažnyčios vadovybės nuostatą neskatinti tautinių bažnytinių bendruomenių kūrimosi. Keičiantis išeivijos kartoms, lietuvių katalikų bendruomenių veikla tolydžio silpo. Trečiojo tūkstantmečio pradžioje Australijoje ėmė darbuotis iš Lietuvos atvykę kunigai.

Kun. Edgaras Versockis darbuojasi Taline. Jam tenka aukoti Mišias įvairiomis kalbomis: estų, anglų, lenkų, lietuvių. Lietuvių ten gyvena gal virš tūkstančio, bet aktyviai dalyvaujančių bažnytinėje veikloje nėra daug. Senesnę, dar sovietmečiu atvykusių žmonių kartą, keičia atvykusieji dirbti, kurti verslą ar studijuoti. Estijos lietuviai susiburia į tradicinius renginius – Vasario 16 osios minėjimą, kurio metu švenčiamos Mišios. Šiais metais jas aukojo arkivysk. Lionginas Virbalas SJ. Rugpjūčio pradžioje kun. Edgaras Versockis pasakojo apie Estijos katalikus Marijos radijo „Aktualijų“ laidoje.

Daugelis kunigų susitikime kalbėjo apie ryškiai pastebimus sekuliarizacijos požymius, lemiančius Bažnyčios kaitą. Yra pozityvių ženklų, nors ne visos patirtys teigiamos ir ne visi bandymai duoda gerų rezultatų. Vis dėlto sielovadininkai įžvelgia tikėjimo troškimą, nori matyti Bažnyčią aktyvią, kuri patrauktų kitus žmones.