Už taiką mūsų širdyse ir nesmurtinę kultūrą. Ką skelbia popiežiaus balandžio mėnesio intencija?

Raginimas melstis už taiką skatinančią nesmurtinę kultūrą

Popiežius Pranciškus paskelbė maldos intenciją balandžio mėnesiui ir savo kreipimesi ragina visus melstis už taiką skatinančią nesmurtinę kultūrą: „Melskimės, kad labiau paplistų nesmurtinė kultūra, kad tiek valstybės, tiek piliečiai vis rečiau griebtųsi ginklų. Ugdykime taikos kultūrą“, – primygtinai ragina popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas naują maldos intenciją balandžio mėnesiui paveda visai Katalikų Bažnyčiai per Popiežiaus pasaulinį maldos tinklą.

Pranciškus ragina krikščionis melstis už nesmurtinę kultūrą. Impulsą šiai intencijai šį mėnesį duoda ir šiandienos gyvenimo realijos, ir popiežiaus Jono XXIII enciklikos „Pacem in terris“ paskelbimo balandžio 11 d. šešiasdešimtmečio minėjimas. Enciklikos paantraštė skamba taip: „Apie visuotinės taikos įtvirtinimą tiesoje, teisingume, meilėje ir laisvėje“. Pranciškus ryžtingai atnaujina šią žinią, pabrėždamas, kad karas yra beprotybė, kuri pranoksta sveiką protą. Pasak jo, nors liudininkų netrūko, galiausiai pasaulis dar neišmoko esminės pamokos: „Bet koks karas, bet kokia ginkluota konfrontacija visada baigiasi visų pralaimėjimu.“ Ši prieš šešiasdešimt metų išsakyta mintis, kurią Pranciškus cituoja savo maldos intenciją lydinčioje žinutėje, kaip niekada šiandien aktuali.

Esama situacija rodo poreikį atsisakyti smurto. Organizacija „Amnesty International“ paskelbė 2012–2016 m. ginklų naudojimo duomenis ir statistiką, atskleidžiančią, ką lemia smurto kultūra: pavyzdžiui, kasdien naudojant ginklus nuo smurto miršta daugiau kaip 500 žmonių, o vidutiniškai 2000 yra sužeidžiami; 44 proc. žmogžudysčių pasaulyje įvykdoma šaunamaisiais ginklais. Tai tiesiogiai susiję su ginklų pramone: kasmet pagaminama 8 mln. pistoletų ir 15 mlrd. šaudmenų. Kalbant apie ginkluotus konfliktus, organizacija „Action on Armed Violence“ (AOAV) numatė, kad 2023 m. lūkesčiai neatrodo džiuginantys: prie tebesitęsiančių konfliktų Somalio pusiasalyje, Artimuosiuose Rytuose ir kt. prisidėjo naujos konfrontacijos, ypač Rusijos invazija į Ukrainą ir konfliktų protrūkiai Azijoje.

Galima išskirti keturias sritis, kurioms ypač reikia Bažnyčios maldų: 1. Karai ir ginkluoti konfliktai visame pasaulyje; 2. Nesantaika ir neteisingas rungtyniavimas tarp žmonių; 3. Smurto, neapykantos ir mirties skatinimas bei toleravimas tam tikrų politikų sprendimuose; 4. Tarptautiniai santykiai valstybių, kurioms vadovaujama be moralės, teisingumo, tiesos, solidarumo.

Galutinis tikslas visuomet yra taika be ginklų

Smurto vertinimas. Popiežius Jonas XXIII enciklikoje „Pacem in terris“ apgailestavo dėl itin neigiamo smurto poveikio: „Smurtas visada viską griaudavo. Jis kursto aistras, bet niekada jų nenumalšina. Jis sėja tik neapykantos ir griovimo sėklas. Jis toli gražu nepadeda sutaikyti besivaržančių pusių, bet verčia žmones ir politines partijas sunkiai iš naujo atlikti praeities darbus, statydamas ant griuvėsių, kuriuos paliko nesantaika.“

Atsakas – smurto nenaudojimo kultūra. Vienintelis įmanomas būdas sustabdyti šį puolimą – vietos ir tarptautiniu lygmeniu ieškoti bei įgyvendinti tikro dialogo būdus ir atsisakyti prievartos.

Teisingas, veiksmingas ir prasmingas priešpriešinimas smurtui. Konfliktinei mąstysenai popiežius Pranciškus priešpriešino neprievartinę kultūrą, kuri arčiau gyvenimo. „Gyventi, kalbėti ir veikti be smurto – tai nieko nepasiduoti, nieko neprarasti ir nieko neatsisakyti, bet visko siekti“, – sakė jis. Visi yra kviečiami ugdyti taikos kultūrą. Pasak jo, smurto nenaudojimas gali tapti mūsų veiksmų gairėmis tiek kasdieniame gyvenime, tiek tarptautiniuose santykiuose kaip įprastas, siektinas, gyvenimiškas gyvenimo būdas ir pasirinkimai.

Galutinis tikslas visuomet yra taika be ginklų. Popiežius meldžiasi: „Ir melskimės, kad labiau paplistų neprievartinė kultūra, kuri progresuotų tada, kai ir šalys, ir piliečiai vis mažiau griebsis ginklų. Atminkime, kad net ir savigynos atvejais taika yra galutinis tikslas ir kad ilgalaikė taika gali egzistuoti tik be ginklų.“ Poreikis ir siekis yra šie: kurti taikos kultūrą, kuri turėtų „vis mažiau ir mažiau griebtis ginklų“, nes „ilgalaikė taika gali egzistuoti tik be ginklų“.

Smurtui priešpriešinti pavyzdžiai. Popiežius priminė daugybę žmonių, kurie propagavo taikos ir ne prievartos idėją, įskaitant Mahatmą Gandhi, Martiną Lutherį Kingą jaunesnįjį ir šventąją Teresę iš Kalkutos. Jie praėjusiame amžiuje sėjo taikos sėklas. Prieš akis iškyla įvairių šiuo metu pasaulį krečiančių karų destrukcijos scenos, nuo karo Ukrainoje iki ginkluotų konfliktų Artimuosiuose Rytuose, susirėmimų ir susišaudymų net turtingiausiose šalyse. Ir visam tam priešpriešinta žmonių nesmurtinė taikos laikysena, įgaunanti savo veidą taikos šalininkų portretuose.

Taika turi būti mūsų širdyse. Pranciškus primena, kad net ir savigynos atvejais galutinis tikslas visada turi būti taika: net ir tada, kai ši taika kaip šiandien atrodo tolima. Taika tarp tautų prasideda pačioje konkrečiausioje ir intymiausioje mūsų širdžių vietoje, kaip ir karų bei konfliktų šaknys. Viskas gali prasidėti šiandien, kai gatvėje sutinku savo kaimynus. Kai matau jų veidus, jų žvilgsnius, ypač tų, kurie yra atvykę iš kitur, tų, kurie nekalba mano kalba ir nesidalina ta pačia kultūra, tų, kurie yra „svetimi“ savo požiūriu, todėl vadinami „užsieniečiais“. Karas ir konfliktas prasideda čia ir dabar, mūsų širdyse, kaskart, kai leidžiame smurtui pakeisti teisingumą ir atleidimą. Evangelija mums rodo, kad Jėzaus gyvenimas atskleidžia tikrąjį taikos kelią ir kviečia mus juo sekti.

Būtent šia dvasia esame kviečiami nusiginkluoti, t. y. pakeisti savo laikyseną, mintis, žodžius, veiksmus, atsikratyti neapykantos, keršto ir smurto.

Pabrėžiama taikos ir nesmurto skatinimo svarba

Paanalizavę popiežiaus intencijos teiginius galime įžvelgti šiuos svarbius elementus: popiežiaus moralinį autoritetą, tikėjimo praktiką, svarbų moralinį aspektą; teigiamą intencijos apibrėžimą; dėmesį taikai ir nesmurtui; bendradarbiavimo toną; konkretų tikslą; visuotinį pritaikomumą; ilgalaikę perspektyvą; visos žmonijos reikalą; skubos poreikį.

Moralinis autoritetas. Popiežius Pranciškus, kaip Katalikų Bažnyčios vadovas, turėdamas didelį moralinį autoritetą tikintiesiems, šia intencija daro įtaką tiek tikintiesiems, tiek netikintiesiems. Šventasis Tėvas 2014-aisiais kreipėsi į diplomatinį korpusą: „Kaip Romos vyskupas ir Katalikų Bažnyčios ganytojas noriu liudyti Jėzų Kristų, atėjusį skelbti pasauliui Dievo karalystės ir suteikti moralinį bei dvasinį vadovavimą tiems, kurie jos ieško.“

Tikėjimo praktika. Tai yra maldos intencija, skirta Bažnyčios bendruomenės ir jos narių maldos gyvenimui, jiems dvasiškai augti ir tobulėti, įsipareigoti. Popiežius Pranciškus 2016-aisiais vienoje homilijoje Šv. Petro bazilikoje sakė: „Krikščioniškasis gyvenimas nėra susijęs su individualiais pasiekimais ar asmenine sėkme, bet su gyvenimu bendrystėje su Dievu ir vieno su kitu. Malda yra pagrindinis šio bendruomeninio gyvenimo elementas, nes ji padeda mums įžvelgti Dievo valią mūsų gyvenimui ir būti suvienytiems tarpusavio meilės.“

Moralinis aspektas. Ši intencija – tai taikos ir nesmurto skatinimas, kuris yra ne tik politinis ar strateginis pasirinkimas, bet ir moralinė pareiga. Popiežius Pranciškus Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje 2021-aisiais sakė: „Kad būtume taikdariai, turime puoselėti neprievartinę kultūrą, kuri prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Tai ne tik politinis ar strateginis pasirinkimas, bet ir moralinė pareiga, kylanti iš mūsų įsipareigojimo Evangelijai ir kiekvieno žmogaus orumui.“

Teigiamas apibrėžimas. Taikos ir nesmurto troškimas pateikiamas teigiamai kaip kažkas, dėl ko reikia ir verta melstis, ko reikia siekti ir ką galima pasiekti. Popiežius Pranciškus 2017 metais Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje teigė: „Taika yra Dievo dovana, bet taip pat ir užduotis, kurios turime siekti. Turime melstis už taiką, bet taip pat turime dirbti dėl taikos, skatindami supratimą, dialogą ir susitaikymą tarp žmonių ir tautų.“

Dėmesys taikai ir nesmurtui. Pabrėžiama taikos ir nesmurto skatinimo svarba, Katalikų Bažnyčiai visada vertybė. Popiežius Pranciškus 2017 m. sausio 1 d. Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje sakė: „Nenaudojimas smurto kartais suprantamas kaip pasidavimas, nedalyvavimas ir pasyvumas, tačiau taip nėra. Kai Motina Teresė gavo Nobelio taikos premiją, ji aiškiai išsakė savo pačios aktyvią neprievartos žinią: „Mums, mūsų šeimai, nereikia bombų ir ginklų, naikinti, kad atneštume taiką, – tereikia susiburti, mylėti vienam kitą… Ir mes galėsime įveikti visą pasaulyje esantį blogį.“

Bendradarbiavimo tonas. Siekiant taikos ir neprievartos būtinas valstybių ir piliečių bendradarbiavimas, o tai rodo bendradarbiavimo ir dialogo toną. Popiežius Pranciškus Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje 2016 m. sausio 1 d. kalbėjo: „Bendradarbiavimas yra vienintelis būdas sukurti taikos ir teisingumo pasaulį, kuris iš tiesų tarnautų žmogui.“

Konkretus tikslas. Tai konkretus taikos ir nesmurto skatinimo tikslas – mažinti valstybių ir piliečių ginklų naudojimą kaip pagrindinį žingsnį siekiant taikos ir nesmurto. Tai rodo praktinį ir įgyvendinamą požiūrį. Popiežius Pranciškus Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje 2020 m. sausio 1 d. tarė: „Turime panaikinti ydingą logiką, pagal kurią asmeninis ir nacionalinis saugumas siejamas su ginklų turėjimu. Tokia logika tik didina ginklų pramonės pelną, kurį skatina nekaltų aukų žūtys ginkluotuose konfliktuose.“

Visuotinis pritaikomumas. Taika ir nesmurtas yra svarbūs ne tik konkrečiai grupei ar aplinkai, šios vertybės yra universalūs principai, kurie gali būti naudingi visiems žmonėms ir tautoms. Popiežius Pranciškus Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje 2015 m. sausio 1 d. kalbėjo: „Taika yra visuotinė vertybė, kuri nėra išskirtinė kuriai nors vienai religinei ar kultūrinei tradicijai, bet priklauso visos žmonijos paveldui.“

Ilgalaikė perspektyva. Taikos ir neprievartinės kultūros siekimas nėra trumpalaikis tikslas, bet reikalauja ilgalaikių pastangų. Intencija siūlo sutelkti dėmesį į ilgalaikius pokyčius, o ne į momentinius rezultatus. Popiežius Pranciškus Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 2015 m. rugsėjo 25 d. minėjo: „Kad sukurtume taiką, turime pakeisti savo širdis ir protus, nusigręžti nuo smurto ir keršto kelio ir pasirinkti dialogo bei susitaikymo kelią. Tai sunki ir ilgalaikė užduotis, tačiau tai vienintelis būdas pasiekti ilgalaikę taiką.“

Visos žmonijos reikalas. Taikos ir nesmurto skatinimas yra visos žmonijos tikslas, nes gali padėti sumažinti smurto daromą žalą ir kančias pasaulyje visiems žmonėms. Popiežius Pranciškus kreipimesi į diplomatinį korpusą 2020 m. sausio 9 d. ragino: „Turime būti įsipareigoję abipusiškai pripažinti kiekvieno žmogaus, kiekvienos kultūros ir civilizacijos vertę, dialogo ir supratimo poreikį. Abipusė pagarba yra taikaus sambūvio pagrindas; jos nebuvimas gali sukelti tik nesusipratimus, o galiausiai – nepasitikėjimą ir priešiškumą.“

Skubos poreikis. Maldos intencijoje akcentuojamas ginklų naudojimo mažinimas rodo, kad jaučiama skuba, ir pripažįstama, jog reikia imtis veiksmų. Popiežius Pranciškus Jungtinėse Tautose 2015 m. rugsėjo 25 d. kalbėjo: „Masinio naikinimo ginklų platinimas ir beatodairiškas jų naudojimas kelia didelę grėsmę žmonijai ir mūsų planetos ateičiai. Turime skubiai imtis veiksmų, kad užkirstume kelią plisti šiems ginklams, ir siekti visiškai juos sunaikinti.“

Vilties kupinas tonas. Pripažįstama, kad taikos ir smurto skatinimas yra sudėtingas uždavinys, intencija suformuluota viltingu tonu, kuris rodo tikėjimą teigiamų pokyčių galimybe. Popiežius Pranciškus Pasaulinei taikos dienai skirtoje žinioje 2018 m. sausio 1 d. pranešė: „Taika – tai ne tik karo nebuvimas, bet ir abipusė pagarba bei pasitikėjimas tarp žmonių ir tautų. Ji reikalauja, kad dirbtume kartu kurdami pasaulį, kuriame viešpatauja teisingumas ir meilė. Tai sunki užduotis, tačiau ji nėra neįmanoma. Padedami Dievo, galime pasiekti taikos ir neprievartos kultūrą.“

Aktyvi neprievarta, kurią reikia suprasti ne kaip „nieko nedarymą“, bet kaip tą, kuri reikalauja įsipareigojimo rasti efektyvių būdų skleisti tiesą

Nesmurtas nėra pasyvus, jis reikalauja aktyvių pastangų ieškoti veiksmingų būdų, kaip skatinti tiesą ir teisingumą. Aktyvus neprievartos taikymas apima aktyvius veiksmus siekiant spręsti neteisybės ir konfliktų problemas, o ne tik susilaikymą nuo smurto. Tai gali apimti dalyvavimą taikiuose protestuose, pilietinį nepaklusnumą ar kitas neprievartinio pasipriešinimo formas siekiant spręsti socialines ir politines problemas. Žinoma, aktyvi malda, tikime, yra vienas aktyvių būdų. Kartu aktyvus neprievartos taikymas reikalauja įsipareigoti ieškoti veiksmingų būdų, kaip nešti tiesą arba skatinti teisingumą ir lygybę neteisybės akivaizdoje.

Svarbu pabrėžti, kad reikia ieškoti veiksmingų tiesos skleidimo būdų, nes taip pripažįstama, jog neprievartos taikymas gali būti sudėtingas ir reikalauja kruopštaus apgalvojimo bei planavimo. Neprievartinis pasipriešinimas gali būti veiksminga priemonė siekiant pokyčių, tačiau tam reikia įsipareigoti nustatyti pagrindines neteisybės priežastis, parengti strateginius metodus ir pradėti konstruktyvų dialogą su valdžią turinčiais asmenimis.

Vienas iš aktyvaus neprievartinio pasipriešinimo metodų yra konstruktyvus dialogas su valdžią turinčiais asmenimis, siekiant skatinti supratimą ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Tai gali apimti visuomenės švietimo kampanijas, santykių užmezgimą su valdžią turinčiais asmenimis ir politikos pokyčių, kuriais skatinamas teisingumas ir lygybė, propagavimą.

Kitas būdas – imtis tiesioginių veiksmų, pavyzdžiui, taikių protestų ar pilietinio nepaklusnumo, siekiant atkreipti dėmesį į neteisingumo problemas ir daryti spaudimą, kad jos būtų pakeistos. Norint atkreipti dėmesį į rūpimus klausimus, gali tekti rizikuoti, todėl gali prireikti nemažai planavimo ir koordinavimo.

Popiežius Pranciškus kreipimesi į tarptautinę konferenciją apie neprievartą 2016 m. balandžio 11 d. sakė: „Smurto nenaudojimas – tai buvimo būdas, reikalaujantis nuolatinio atsivertimo, nuolankumo ir atvirumo kitam. Tai iššūkis mums būti kūrybingiems ir išradingiems ieškant naujų ir veiksmingų būdų konfliktams spręsti, teisingumui skatinti ir taikai kurti. Ji kviečia mus priimti iššūkį kurti susitikimo, dialogo ir abipusės pagarbos kultūrą visose mūsų gyvenimo srityse.“