Reikėjo galvoti, kur stoti. Iš humanistinių paskatų svarsčiau apie mediciną, bet trikdė kraujo vaizdas. Viliojo istorijos studijos, bet žinojau, kad jos bus sovietizuotos, tad pasirinkau fiziką. Tačiau mintis apie kunigystę neapleido. Kun. B. Strazdas supažindino su tėvais jėzuitais Pranciškumi Masilioniu ir Jonu Lauriūnu. Jėzuitai mane domino ir anksčiau, gal labiau iš istorinės pusės – imponavo, kaip jie reiškėsi pasaulio, Lietuvos istorijoje. Jeigu nebūtų reikėję studijuoti sovietizuotos istorijos, turbūt iš karto būčiau į ją pasinėręs.
Vėliau jėzuitai suvedė su savo provincijolu Jonu Danyla. Sužinojau, kad per Jėzaus Draugiją, veikusią pogrindyje, galima siekti ir kunigystės. Intensyviau su jėzuitais pradėjau bendrauti maždaug nuo 1970-ųjų, trejus metus atitarnavęs sovietų kariuomenėje, Bijutiškyje pas t. J. Danylą atlikęs dvejas 30 dienų dvasines pratybas, kurios man padarė labai didelį įspūdį. Praėjęs visas jėzuitų ugdymo pakopas, 1981 m. tapau jėzuitu. Nuo 1975 m. pogrindyje pradėjau teologijos studijas. Kas mėnesį važinėjau pas t. J. Danylą, kas antrą savaitgalį – pas t. J. Lauriūną, kartais jie pasiųsdavo pas marijonus: t. Mykolą Žemaitį, t. Vaclovą Aliulį, t. Pranciškų Račiūną, kurie dėstė moralinę ir dogminę teologiją kunigystės siekiantiems saviems kandidatams.
Kai t. J. Danyla nusprendė, jog esu pasirengęs, kun. Sigitas Tamkevičius mane palydėjo pas arkivysk. Julijoną Steponavičių. Vysk. Vincentas Sladkevičius tuo metu jau buvo grįžęs iš tremties į Kaišiadoris, kur jį labai sekė, o arkivysk. J. Steponavičius Žagarėje turėjo gana geras sąlygas, nes už 8 km Skaisgiryje, Joniškio r., dirbo jėzuitas t. Leonardas Jagminas, visokeriopai talkinęs Bažnyčios pogrindžio veiklai. Tad mano kunigystės šventimai įvyko Skaisgiryje 1982 m. rugpjūčio 5 d. anksti ryte, o vėlai išvakarėse buvo suteikti diakonato šventimai.