2019 m. atvykau į Lemontą – mažą ir labai ramų į pietvakarius nuo Čikagos nutolusį miestelį, kuriame yra vienas didžiausių JAV lietuvių kultūros centrų, tautiečių mėgstamas vadinti „Mažąja Lietuva“. Po jo sparnais glaudžiasi net 38 lietuviškos organizacijos, tarp jų – ir daugelio lietuvių mylima Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija.
Savaitgaliais Misijoje galima sutikti ne tik lietuvių, bet ir meksikiečių, afroamerikiečių ar maloniai besišypsančių azijiečių. Jų veidai man primena laikus, kai prieš atvykstant į Lemontą teko darbuotis Pietų Afrikos Respublikoje, JRS (Jesuit Refugee Service) – jėzuitų įsteigtame centre pabėgėliams. Centro laukiamajame galėdavai pamatyti kone visą Afriką – atvykusius iš Kongo, Etiopijos, Somalio, Zimbabvės, Ugandos ir daugelio kitų šio žemyno šalių. Mąstydamas apie misijų Pietų Afrikoje patirtį ir peržvelgdamas patirtį Lemonte, pirmiausia galvoju, kad nesvarbu, kur nuvyktum – ar tai būtų Afrika, ar Amerika, ar kitas žemynas, ir kokia būtų šalis, – pirmiausia neturėtum pamiršti dėkingumo, nes kaip sako JAV gyvenantis benediktinų vienuolis, rašytojas ir dėstytojas Davidas Steindlas-Rastas: „Dėkingas pasaulis – tai džiaugsmingų žmonių pasaulis“. Tad kuo daugiau bus besidžiaugiančių žmonių, tuo laimingesne vieta taps pasaulis.
Esame nuostabiame aukštųjų technologijų amžiuje, kuriame žmogus iš esmės turėtų jaustis laimingesnis, nei prieš jį gyvenusios žmonių kartos, tačiau ar iš tiesų taip yra? Ar žmogus, turėdamas internetą, mobilųjį telefoną, kompiuterį, socialines medijas, jaučiasi laimingesnis, socialesnis, empatiškesnis, ar jis labiau įsiklauso į kitą?
Paradoksalu, tačiau aukštųjų technologijų eroje žmonės išgyvena kaip niekad gilią tarpusavio santykių krizę, susvetimėjimą ir socialinę izoliaciją. Mūsų amžių galėtume apibūdinti kaip antidepresantų amžių, nes, kaip teigia vengrų kilmės kanadiečių gydytojas ir rašytojas dr. Gaboras Maté, mes „gyvename toksiškoje kultūroje“.
Jungtinės Amerikos Valstijos – daugeliui vis dar svajonių ir patogaus gyvenimo šalis. Iš tiesų taip ir yra, tačiau tai turi didelę kainą. Socialinės apklausos rodo, kad vienišų žmonių JAV daugėja, ypač tarp jaunimo. Jau ketverius metus esu Lemonte ir mane stebina, kad čia iš tiesų sutinku labai daug tokių žmonių. Koks kontrastas su tuo, ką teko patirti Pietų Afrikoje! Dirbdamas ten susidūriau su daugybe neturtingų žmonių, pažinojau šeimą, kuri valgydavo tik tris kartus per savaitę, nes daugiau neturėjo maisto, bet Afrikoje man neteko sutikti tiek vienatvę patiriančių žmonių, kiek sutinku JAV – vienoje iš labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.
