Baigę studijas,jėzuitai duoda paskutiniuosius įžadus ir taip galutinai tampa Jėzaus Draugijos nariais. T. Hansas-Martinas Riederis, SJ, šiuos įžadus duos vasario 6 d. Sankt Blazieno (Vokietija) katedroje. Nuo 2002 m. t. Riederis yra Šv. Blažiejaus kolegijos rektorius. Jis pasakoja, kodėl įžadams pasirinko šią datą ir ką jam reiškia šis žingsnis.
2022 m. vasario 6 d. duosiu savo paskutiniuosius įžadus. Tą dieną pakartosiu tai, ką pažadėjau dar 2011-aisiais, baigęs naujokyną: gyventi neturtingai, klusniai ir skaisčiai. Tai, kas jau tuomet buvo mano gyvenimo apsisprendimas, dabar visam laikui patvirtins mano Draugija – Jėzaus Draugija arba, trumpiau, jėzuitai. Paskutiniaisiais įžadais sudaromas abipusis ryšys iki gyvenimo pabaigos.
Aš pats pasirinkau šią įžadų datą. Keletu dienų anksčiau švęsime šv. Blažiejaus, mūsų kolegijos globėjo, dieną. Taip pat minėsime mano bendrabrolio t. Alfredo Delpo, SJ, mirties dieną. Jis buvo Šv. Blažiejaus kolegijos mokytojas, dėl kovos su nacių diktatūra nuteistas mirties bausme. Delpas savo paskutiniuosius įžadus davė surakintomis rankomis mirties kameroje, nors jam buvo žadama malonė, jeigu paliktų Jėzaus Draugiją.
Daugelis (galbūt ir jūs?) įžadus sieja su apribojimais: neturėti savų pinigų, būsto ar automobilio, nepriimti savarankiško sprendimo, kur gyventi ar ką dirbti, nesukurti savo šeimos. Ir tai tiesa – viso to reikės atsisakyti. Iš tiesų ilgai svarsčiau, ar galiu tai padaryti – dar prieš duodamas pirmuosius įžadus ir po jų. Paskutiniaisiais metais įvairiausiose mano gyvenimo situacijose pasiteisino ir pasitvirtino 2011-ųjų sprendimas: tiek dirbant ugdytoju mokyklos internate, tiek studijuojant Romoje, vykdant sielovadą Šv. Mykolo bažnyčioje, Getingeno akademinėje sielovadoje, tiek Belizo džiunglėse, ar dabar – esant Šv. Blažiejaus kolegijos rektoriumi. Įžadai ir per juos – ryšys su Draugija man suteikia laisvę gyventi visavertį, laimingą ir prasmingą gyvenimą. Taip pat esu įsitikinęs, kad visa tai nėra tik mano įsivaizdavimas, bet tai yra kelias, į kurį esu pašauktas Dievo ir kuriuo eidamas galiu nuveikti gerų dalykų mūsų pasauliui ir Bažnyčiai.
Žinoma, visiškai suvokiu galimus sunkumus. Bažnyčios situacija yra sudėtinga, daugeliui žmonių neįtikėtinai sunku tikėti į Dievą ar Jėzaus asmenį. Dėl socialinių, ekonominių ir politinių pokyčių kils nemažai sunkumų man ir mums visiems. Bet kaip tik tai man yra argumentas apsispręsti rinktis įžadus: noriu pasitikti visus sunkumus drauge su Draugija, kuri gyvena remdamasi šv. Ignaco Lojolos Dvasinėmis pratybomis ir kurios pagrindinė misija – padėti sieloms. Žinoma, ne viską pavyks padaryti tinkamai, o kai ko padaryti visai nepavyks. Tačiau giliai viduje pasitikiu Dievu ir manau, kad mano gyvenimas susidėlios, kaip reikia, ir kad Jėzaus Draugijoje esu atradęs savo pašaukimą.