Su t. Eugenijumi Markovu SJ, Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionu, kalbėjomės apie kapeliono kasdienybę, moksleivių rekolekcijas, į kurias jie ne visada vyksta savo noru ir kaip atrasti viltį gimnazijoje.
Kalbėjosi Rasa Darbutaitė
Kokia atrodo mokyklos kapeliono kasdienybė?
Mano svajonė yra, kad kiekvienas gimnazijos mokytojas, mokinys ar darbuotojas asmeniškai patirtų susitikimą su Kristumi. Šiame sakinyje telpa visos mūsų sielovados veiklos: tikybos pamokos, liturgija, šv. Mišios, rekolekcijos. Visa skirta tam, kad sudarytų sąlygas susitikti su Kristumi. Taigi kasdienybė sukasi apie šias veiklas ir jaunų žmonių palydėjimą jose.
Kiekviena gimnazijos klasė turi vertybių ugdymo programą (rekolekcijas). Galiu pasidžiaugti programų kokybe – per 10 metų, kiek dirbu gimnazijoje, komanda įdėjo ir įdeda daug pastangų, kad šios programos nebūtų tiesiog klasės išvyka, o teiktų prasmę ir vertę mokiniams, ugdytų jų gebėjimą vertinti ir praktikuoti tikėjimo tiesas. Esame pasiskirstę sielovados sritis: Vilma Šliužaitė yra atsakinga už mokytojų ir darbuotojų ugdymą, anksčiau t. Aldonas Gudaitis SJ darbavosi su tėvais, šiuo metu šį darbą perėmė Mantas Mileris SJ, o aš atsakingas už mokinių sielovadą. Per metus su sielovados komanda rengiame apie 30 savaitgalio rekolekcijų, kuriose dalyvauja iš viso 900 mokinių.
