Štai mes katalikiškajame Fribūre, kurį supa reformacijos paliesti Vo, Nešatelio ir Berno kantonai. Kai 1580 m. Petras Kanizijus atvyko į Fribūrą, reformacija jau buvo išplitusi didžiojoje šalies dalyje, tad šis jėzuitas suvaidino lemiamą vaidmenį išsaugant katalikybę prancūzakalbiame Šveicarijos regione. Sakoma, kad dar ir šiandien šio šventojo dvasia saugo miestą. Vilare prie Glano (Fribūre) įsikūrusios Montcheuil jėzuitų bendruomenės istorikas jėzuitų scholastikas Jeanas-Blaise’as Fellay’as, SJ, veda mus istoriniais Centrinės Europos jėzuitų provincijos globėjo pėdsakais, primenančiais, kad gyventojų katalikizacija ar protestantizacija vyko būtent kolegijose!
Šiuo metu, kaip ir anksčiau, konfesinė situacija Šveicarijoje nėra nepajudinamai stabili. Karai, mokymo programos ir demografinė kaita (ypač imigracija) ją nuolat keičia. Taigi, kokybišką išsilavinimą teikiančių aukštųjų katalikiškų mokyklų steigimas ir palaikymas, kaip ir solidžią kolegijų „statytojo“ reputaciją turėjusio šv. Kanizijaus atvykimas į Fribūrą yra labai svarbūs. Primename, kad nuo 1556 m. Petras Kanizijus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingas už 18 jėzuitų kolegijų – tarp jų Ingolštato (1556 m.), Prahos (1556 m.), Augsburgo (1582 m.) ir, žinoma, Fribūro (1582 m.) kolegijų – steigimą Centrinėje Europoje.
Dievo Apvaizdos siųstas vienuolis
1580 m. Fribūro valdžia nekantriai laukė atvykstant Petro Kanizijaus. Tuo metu miestas buvo atsidūręs sunkioje padėtyje. Varžymasis su galingu kaimynu Bernu po to, kai šis 1528 m. prisijungė prie reformacijos, darėsi vis aršesnis. Reikėjo kuo skubiau įsteigti katalikišką kolegiją kaimyninių kantonų reformatoriškai įtakai atremti. Kas tuomet vyko? Kas šiandien išliko iš to reformatų ir katalikų varžymosi ir Petro Kanizijaus įtakos Fribūrui, kuriame jis ir palaidotas? Atsakymą pateikia Jeanas-Blaise’as Fellay’as, SJ, gerai susipažinęs su Petro Kanizijaus gyvenimu.
Kokia padėtis buvo Fribūre iki atvykstat Petrui Kanizijui?
