Jėzuitų dvasingumas ir paveldas turtina Latvijos akademinį ir dvasinį kraštovaizdį. Prieš porą metų į latvių kalbą išverstos šv. Ignaco Lojolos Dvasinės pratybos, o šių metų birželio 19 d. Rygoje pristatytas akademinis šv. Ignaco autobiografijos „Piligrimo pasakojimas“ leidimas. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Rygos arkivyskupijos kurijos kiemelyje – seniau priklausiusį jėzuitų bažnyčiai ir kolegijai – susirinko jėzuitai, Latvijos universiteto profesoriai, akademinės leidyklos atstovai, atvyko Rygos arkivyskupas. Kalbėtojai atkreipė dėmesį į tai, kad verta atgaivinti jėzuitų dvasinį ir kultūrinį paveldą, kuris Latvijoje yra pernelyg užmirštas, tačiau galintis suteikti dvasinio ir kultūrinio peno, reikalingo šiais laikais.
Profesorė Zanete Narkaveca pabrėžė, kad yra reikšminga vien tai, jog į latvių kalbą išverstą dvasinę klasiką, kuriai priklauso ir šv. Ignaco autobiografija, skaitytojai gali skaityti savo gimtąja kalba. O tai, kad kūrinys išverstas į latvių, vieną iš mažųjų pasaulio kalbų, iškelia jos lingvistinę ir kultūrinę vertę.
Autobiografijos vertėjas, Latvijos universiteto profesorius Jānis Priede, buvęs jėzuitas, teigė, kad nemažai kūrinių pasakoja apie jėzuitus, pavyzdžiui, kūrinyje „Trys muškietininkai“ vaizduojamas paslaptingas jėzuito Aramio gyvenimas. Šv. Ignaco autobiografija yra ne tik ne mažiau įdomi, bet ir autentiška istorija. Joje pasakojama apie Ignaco nuotykius, lydėjusius jo vidinę kelionę ir dvasinį augimą, kurie šiais laikais lygiai tokie pat aktualūs, kaip ir prieš 500 metų.
Arkivyskupas Zbignevs Stankevičs kalbėjo apie tai, kad Ignaco autobiografija skatina pažvelgti į savo vidų ir leistis į dvasinę piligrimystę, kurios taip reikia šiuolaikiniame pasaulyje. Tai padeda atpažinti savyje piligrimą, su kuriuo Viešpats nori bendradarbiauti ir nuveikti ką nors didinga, kaip nutiko Ignacui.
