1 / 1

„Širdžių ir protų reforma“

Popiežius Pranciškus atmetė Miuncheno ir Freizingo arkivyskupo Reinhardo Marxo atsistatydinimo prašymą. Popiežiaus laišką galima aiškinti įvairiai. Knygos apie popiežių autorius Andreasas Batloggas, SJ, teigia, kad jį reikia suprasti, remiantis jėzuitiškuoju dvasingumu. Taip, kaip buvo iki šiol, tęstis nebegali.

Andreasą Batloggą kalbina Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistė Christiane Florin

Christiane Florin: Vadovaujančias pareigas einantis asmuo nebenori tęsti, bet jo viršininkas sako: „Neišsigalvok, tu liksi. Turi per tai pereiti.“ Tokia žinia pasiekė iš laiško, kurį popiežius nusiuntė vis dar pareigas ėjusiam Miuncheno arkivyskupui Reinhardui Marxui. Bet pats laiškas aiškinamas labai skirtingai. Popiežius yra jėzuitas, mano pašnekovas Andreasas Batloggas – taip pat jėzuitas. Be to, Andreasas Batloggas yra išleidęs knygą apie Pranciškų. Prieš savaitę savo tinklaraštyje jis rašė, kad viliasi, jog kardinolą Maxą – atgailaujantį nusidėjėlį – popiežius paliks tarnyboje. Po kelių dienų taip ir nutiko. Pone Batloggai, kodėl popiežius jūsų paklausė?

Andreas Batlogg: Jis tikrai neskaitė mano įrašo ir manęs neklausė. Vyliausi, kad taip įvyks. Kad ir koks netikėtas buvo šis sprendimas, man tai yra signalas: „Šią krizę, šią katastrofą Vokietijoje noriu įveikti kartu su tavimi, kardinole Marxai.“

Florin: Daugelį nustebino ir pats sprendimas atmesti prašymą atleisti iš pareigų, ir popiežiaus laiško stilius. Kai kurie sako, kad popiežius sukūrė dvasinį šedevrą. Kiti įžvelgia dvasinės „rūko mašinos“ darbą. Kokios yra pagrindinės popiežiaus laiško mintys?

 

Tai įspėjamasis signalas

Batlogg: Mano nuomone, pagrindinės mintys yra šios: „Tu išgyveni asmeninę krizę. Bažnyčia Vokietijoje patiria krizę. Klausei savęs, ar gali tęsti arkivyskupo tarnystę Miunchene ir Freizinge, ir nusprendei: ne, turi ateiti kas nors kitas.“ Remdamasis dvasine įžvalga, popiežius padarė kitokį sprendimą. Jis sako: „Tęsk, bet kitaip.“

Florin: Vienoje vietoje Pranciškus rašo: „Tylėjimas, neveikimas, perdėta svarba, suteikta institucijos įvaizdžiui, – visa tai veda į asmeninį ir istorinį fiasko. Tai lemia, kad turime gyventi su našta, kaip sakoma, su ‘skeletu spintoje’.“ Vokiškai būtų buvę taikliau kalbėti apie „lavonus rūsyje“. Bet dabar stovi arba kabo skeletai spintoje. Taigi uždarome duris, atgailaujame ir toliau elgiamės, kaip visada: ar tai Pranciškus turi galvoje?

Batlogg: Taip, kaip buvo, tikrai nebegali tęstis. Manau, kad tai išryškėja ir popiežiaus laiške. Tai pasakė ir kardinolas, – jis pats buvo nustebęs gautu atsakymu – reaguodamas į laišką: „Mes negalime grįžti prie savo įprastinių darbų.“ Aš negalvoju, kaip teigia kai kurie komentarai, kad visa tai buvo tik manevras, inscenizacija, apskaičiavimas, taktika. Ne, tikrai ne. Jie abu teigia, kad susiduriame ne tik su asmenine, bet ir su institucine bei sistemine nesėkme. Pareikšdamas savo poziciją, kardinolas Marxas aiškiai pasakė, kad turime reikalą ne tik su prievarta, bet ir su istorija, susijusia su nepavykusia prievartos įveika ir prievartos tąsa. Dabar reikia imtis kitokių žingsnių. Tai yra įspėjamasis signalas.

 

Dvasinis procesas 

Florin: „Mes visi esame nusidėjėliai.“ Tokia pagrindinė mintis. Bet tai ir banali mintis. Nes mes kalbame apie nusikaltimus, už kuriuos dažnai nesusilaukiama bausmės. Kur čia yra dvasinė įžvalga, kurią minėjote?

Batlogg: Katalikų Bažnyčios vyskupas remsis Evangelija: „Esu nusidėjėlis“. Tai visų pirma reiškia: „Suklydau. Pasielgiau netinkamai, noriu elgtis kitaip.“ Bet tai nėra joks pasiteisinimas, katalikiškas išsisukinėjimas ar galimybė išvengti teisinių pasekmių. Marxas prisiėmė atsakomybę ir prisiims ją ateityje. Nėra jokios paralelinės struktūros. Bet tai, kad krikščionis sako: „Suklydau“, o ne tik pasitelkia vyskupams įprastą sušvelninančią retoriką: „Mums nepavyko. Mes suklydome“, yra žingsnis į priekį.

Florin: Taip, bet čia daugiau nei klaida. Juk yra skirtumas, ar kas nors priverstas meluoti – tai irgi laikoma nuodėme, – ar kas nors seksualiai prievartauja vaikus, ar slepia šiuos nusikaltimus. Taigi dar kartą: kur čia dvasinė įžvalga, jeigu viskas vadinama nuodėme?

Batlogg: Marxas sakė: „Mums nepavyko. Man nepavyko. Mes nusisukome. Mes pasislėpėme po kažkokiomis formulėmis.“ Aš visą šį procesą pavadinčiau dvasiniu procesu. Šiame procese pirmiausia pats atsakau į šiuos klausimus (jėzuitai vadina tai paguoda-nepaguoda): Kas mane liečia? Ką padariau ne taip? Ką noriu daryti kitaip? Jeigu viso šio proceso – Marxo laiško, popiežiaus reakcijos, vakar katedroje išreikštos Marxo pozicijos – nematytume kaip dvasinio proceso, būtų sudėtinga.

 

Marxo pasiūlymas atsistatydinti buvo tarsi sprogimas 

Florin: Ar šis dvasinis procesas yra jėzuitiškas? 

Batlogg: Manau, kad taip. Popiežius daugiau kaip 60 metų yra jėzuitas ir naudojasi šiomis priemonėmis. Beje, man visas procesas labai primena elgesį su Čilės vyskupais, kai visą Vyskupų Konferenciją pakvietė į Vatikaną pasikalbėti apie seksualinės prievartos problemas Čilėje. Viskas baigėsi tuo, kad visi pasiūlė atsistatydinti.

Florin: Bet jis priėmė ne visų atsistatydinimo prašymus, o tik tų, kurie dėl amžiaus ir taip būtų turėję tokį prašymą pateikti.

Batlogg: Manau, kad prašymai atsistatydinti buvo rimti. Žinoma, buvo akivaizdu, kad nerealu patenkinti visų 35 prašymų vienu metu. Bet tai prilygo bombos sprogimui – lygiai taip, kaip ir Marxo sprendimas: „Turiu pasitraukti, negaliu likti, nenoriu likti.“

 

Evangelija yra reikli Bažnyčios tarnybai

Florin: Jūsų knyga apie Pranciškų vadinasi „Reformatorius“ („Der Reformer“). Kokių reformų siekia Pranciškus?

Batlogg:  Manau, kad Pranciškus, kuriam šių metų pabaigoje sueis 85-eri, prieš imdamasis struktūrų, pirmiausia siekia širdžių ir protų reformos. Daugelį erzina, kad jis griežtai pasisako prieš klerikalizmą. Klerikalizmas nėra klausimas, nešioju koloratę ar ne, – tai labiau vidinė dvasinė nuostata. Klerikalai nėra geresni ar kitokie nei neklerikalai, tai yra pasauliečiai. Tiek Marxas savo laiške, tiek popiežius savo reakcija aiškiai parodė: „Evangelija yra reikli Bažnyčios tarnybai. Nesame išrinktieji, nėra išskirtinio kelio kunigams, vyskupams, kardinolams, popiežiams.“

Florin: Kardinolui Marxui likus tarnyboje, Vokietijos reformatorių flangas – grupė tų, kurie remia sinodinį kelią, – jaučiasi sustiprintas. Pranciškus rašo: „Viešpats niekada nesiėmė reformos, bet ją įvykdė savo gyvybe, savo kūnu ant kryžiaus.“ Kodėl toks reformos supratimas turėtų sustiprinti sinodinį kelią? Juk laiške nekalbama apie institucinę reformą.

Batlogg: Popiežiaus reakciją visgi suprantu kaip sinodinio kelio patvirtinimą. Žinoma, galima ginčytis dėl vertimo tikslumo. Juk laiškas vienu metu buvo išverstas į kelias kalbas, jūs jau minėjote ir tą [netiksliai išverstą] vietą apie skeletus. Bet, nepaisant to, faktas, kad popiežius perkėlė Vyskupų sinodą iš 2022 metų į 2023 metus, o prieš tai numatė dvejų metų sinodinį kelią – iš pradžių vyskupijose, vėliau žemynuose ir galiausiai visuotinį, – rodo, kad jis imasi kai kurių žingsnių. Sinodiniams procesams reikia laiko. Jie Katalikų Bažnyčioje yra naujas reiškinys. Tad aš tai suprantu kaip patvirtinimą. Juk popiežius sako: „Nenorėčiau šiuo keliu eiti be Miuncheno ir Freizingo arkivyskupo.“

 

Roma labai jautriai žvelgia į Vokietiją 

Florin: Sinodinio kelio temos yra moterų vaidmuo, valdžių pasiskirstymas, seksualinė moralė ir kunigų gyvenimo formos. Neseniai Romoje daugelis temų buvo atmestos. Nebeliks moterų lygių galimybių temos. Kaip teigiama posinodiniame dokumente dėl Amazonijos sinodo, kol kas nebus celibato pokyčių. Kur tame, ką parašė popiežius, galima įžvelgti sinodinio kelio patvirtinimą?

Batlogg: Manau, kad Roma labai jautriai žvelgia į Vokietiją. Mes ir toliau tęsime šį projektą, o vėliau bus vienareikšmiškas ir labai ryžtingas balsavimas. Žinoma, prisimename Viurcburgo sinodo, vykusio prieš daugiau kaip 40 metų, patirtį ir nusivylimą [Vokietijos vyskupijų sinodas vyko 1971–1975 metais]. Bet šį kartą neįmanoma elgtis kitaip, juo labiau, kad ir tokie grandai, kaip kardinolas Marxas, Romoje sako: „Tai – mūsų temos, mūsų rūpesčiai, mūsų reikalai, juos reikia nagrinėti visiems kartu“. Tai nėra vien Vokietijos problemos. Gal kai kas iš jų pateks ir į sinodą arba netgi į visuotinį Bažnyčios susirinkimą.

Florin: Reinhardas Marxas savo atsistatydinimo prašyme kalbėjo apie „mirties tašką“. Apie šią formuluotę taip pat buvo labai daug diskutuojama. Vakar jis kalbėjo švelniau ir sakė, kad turėjo galvoje įspėjamąjį signalą. Polemizuodama sakyčiau: „Liuteris visgi buvo tvirtesnis.“ Kodėl įvyko toks posūkis?

Batlogg: Manau, kad panagrinėjus kardinolo Marxo homilijas, pasakytas per šv. Kalėdas ir šv. Velykas, ar vakarykštį pasisakymą, matyti, kad jame vyko tam tikra dinamika. Jis atsisakė Vokietijos Federacinės Respublikos Kryžiaus už nuopelnus. Jis įkūrė privatų fondą ir žino apie Delpo straipsnį, vėl išspausdintą paskutiniame žurnalo „Stimmen der Zeit“ numeryje, už kurį buvau atsakingas [jėzuitas Alfredas Delpas 1945 m. nuteistas mirties bausme už pasipriešinimą nacionalsocializmo režimui]. Šį straipsnį reikia skaityti atsižvelgiant į kontekstą. 1944–1945 m. valdant naciams, Delpui buvo svarbu, kad Bažnyčia atsigręžtų į diakoniją (tarnystę); jis matė, kad tuo metu Bažnyčiai buvo svarbesnis jos įvaizdis ir vardas nei žmonės ir kad kas nors turėjo pasikeisti. Kaip tik į tai atkreipė dėmesį Marxas. Žinau, kad buvo daug kritikos iš kunigų, kurie sakė: „Mes juk imamės pačių pagrindų.“ „Mirties taškas“ man buvo labiau signalas kolegoms Vyskupų Konferencijoje.

Florin: Bet labai greitai nuo „mirties taško“ buvo pereita prie prisikėlimo. Ką tai reiškia Kelno ir Hamburgo vyskupijoms? Ar apskritai ką nors reiškia?

Batlogg: Žinoma, galima žvelgti į visumą. Ten šiuo metu vyksta apaštališkoji vizitacija. Tai įdomus procesas. Jie nori viską baigti per kuo trumpesnį laiką. Aš žvelgčiau iš Miuncheno perspektyvos. Jeigu išsakydamas savo poziciją Marxas sako: „Dabar turime žvelgti, kokiais naujais keliais galime eiti“, tai vyskupas nėra vienas, visa tai galioja ir kitoms vyskupijoms. Nebeįmanoma, kad viskas ir toliau tęstųsi taip, kaip buvo iki šiol.

 

Interviu ar diskusijų pašnekovų išsakyta nuomonė nebūtinai sutampa su Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ nuomone.

Versta iš vokiečių kalbos

Christiane Florin interviu su Andreasu Batloggu „Deutschlandfunk“ buvo transliuojamas radijo laidoje 2021 m. birželio 14 d.

Visą interviu ir jo tekstą galite rasti čia

 

 

Naujienlaiškis