2025 m. rugsėjo 6 d. arkivyskupas Eduardas Profittlichas SJ taps pirmuoju palaimintuoju Estijoje. Sovietų Sąjungai okupavus Estiją, vokiečių kilmės jėzuitas atsisakė išvykti iš šalies ir apsisprendė likti „su jam patikėta kaimene“. Jis buvo suimtas, išvežtas į kalėjimą Rusijoje ir nuteistas mirties bausme. Arkivyskupas mirė 1942 m. kalėjime, prieš įvykdant mirties nuosprendį.
Eduardas Profittlichas gimė 1890 m. Vokietijoje, Biresdorfe. Jo tėvai – Markusas Profittlichas (1846–1920) ir Dorotėja Katarina Profittlich (1850–1913) – buvo ūkininkai mažame kaimelyje. Vos išvydęs pasaulį, tą pačią dieną Eduardas buvo pakrikštytas, 1903 m. priėmė Pirmąją Komuniją, 1904 m. – Sutvirtinimo sakramentą. Pradinę mokyklą lankė Leimersdorfe, po to tęsė mokslus Arveileryje ir Lince prie Reino, mokyklą baigė 1912 m. Tais pačiais metais įstojo į seminariją Tryre, bet po dviejų semestrų išėjo ir 1913 m. įstojo į jėzuitų naujokyną Nyderlanduose, sekdamas vyresniuoju broliu Peteriu, jėzuitų misionieriumi, mirusiu Brazilijoje.
Filosofiją ir teologiją E. Profittlichas studijavo jėzuitų Šv. Ignaco kolegijoje Valkenburge (Collegium Maximum S. Ignatii Valkenburgense). Pirmojo pasaulinio karo metu studijos nutrūko, nes tarnavo karo ligoninėje Vervjė, Belgijoje. Po karo E. Profittlichas tęsė studijas Valkenburge, vėliau studijavo teologiją Krokuvoje, Lenkijoje. 1922 m. įšventintas į kunigus.
1925–1928 m. darbavosi Opolėje, Vokietijoje (dabar – Lenkija), vėliau tapo Šv. Ansgaro bažnyčios kapelionu Hamburge, čia patarnavo lenkų imigrantams. 1930 m. davė paskutiniuosius įžadus Jėzaus Draugijoje ir buvo išsiųstas į Estiją. 1931 m. paskirtas Estijos apaštališkuoju administratoriumi. 1936 m. pašventintas vyskupu, tais pačiais metais tapo tituliniu Adrianopolio arkivyskupu.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Estiją, buvo smarkiai apribota religijos laisvė, prasidėjo dvasininkų persekiojimas. Nors E. Profittlichas galėjo palikti Estiją, nusprendė pasilikti dėl savo misijos ir jam patikėtų tikinčiųjų. 1941 m. birželio 27 d. naktį buvo suimtas.
Vėliau jo laukė 2000 kilometrų kelionė į Kirovo kalėjimą ir naktiniai tardymai. 1941 m. lapkričio 21 d. E. Profittlichas nuteistas mirties bausme. Kaltinimus teismas pagrindė tuo, kad arkivyskupas skatino „antisovietinę ir kontrrevoliucinę propagandą“ bei nepranešė apie „kontrrevoliucinę veiklą“. Jo apeliacija buvo atmesta. Beveik devynis mėnesius kentėjęs sunkias kalėjimo sąlygas, jis mirė Kirovo kalėjime 1942 m. vasario 22 d., prieš įvykdant mirties bausmę.
E. Profittlichui atvykus į Estiją, Katalikų Bažnyčia dėl Reformacijos įtakos čia buvo palyginti nedidelė ir išsklaidyta. Paskirtas apaštališkuoju administratoriumi, jis parengė sielovados planą. Pradėjo leisti pirmąjį šalyje savaitinį religinį žurnalą Kiriku Elu („Bažnyčios gyvenimas“), kurį ypač mėgo Estijos intelektualai. Dvasininkas tarp jų buvo gerai žinomas. Bendraudamas su politiniu šalies elitu, tapo vienu iš Estijos visuomenės autoritetų. Jo pamokslai buvo itin mėgstami ir kitų krikščioniškų denominacijų atstovų. Tikinčiųjų katalikų skaičius nuolat augo, buvo steigiamos naujos parapijos: Narvoje, Pernu, Rakverėje, Petseryje, Valgoje ir Kivielyje. 1933 m. rugsėjo 28 d. per privačią audienciją Vatikane popiežius Pijus XI, pripažindamas arkivyskupo nuopelnus, paskyrė jį apaštališkuoju protonotaru (popiežiškasis garbės titulas).