Aš įsivaizduoju pasaulį, kuriame vis labiau įsivyrauja taika, visi žmonės turi užtenkamai maisto ir šviežio vandens, kūrinija yra mylima ir saugoma. Aš įsivaizduoju Bažnyčią, kurioje visi randa savo būdą atsiverti tikėjimui ir asmeniniam santykiui su Dievu, vienas kitą papildo, gerbia ir vertina. Aš įsivaizduoju jėzuitus, ištikimai besilaikančius duotų įžadų, kupinus vidinės laisvės ir sutinkančius, kad juos siųstų tarnauti Dievui ir žmonėms ten, kur labiausiai reikia. Įsivaizduoju ir šv. Kalėdas... Man šis laikas kvepia ir skamba kitaip, jame vyrauja kitokie vaizdai, kitokia atmosfera.
„Ne pagal žmogaus mintį...“ – tokie yra vienos vokiškos advento giesmės žodžiai. Ateitis bus ne tokia, kokią įsivaizdavau. Ir Kalėdos bus ne tokios. To, kas mus artimiausiu metu ištiks – laimė ar nelaimės, – negalime nuspėti ar nulemti. „Bet Dvasios dvelkimu...“ – tęsiama toliau giesmėje. Dievas gyvenime neturi taikytis prie mano įsivaizdavimų. Tarp duotos tikrovės ir neišsipildžiusių lūkesčių bandau atsargiai užčiuopti ir pajusti lengvą dvelksmą, kuris veikia visai kitaip, nei galiu įsivaizduoti. Viliuosi, jog būsiu pakankamai atidus, kad tyloje nujausčiau tai, kas nesuvokiama, ir leisčiausi paliečiamas Dvasios dvelkimo – taip, kaip Jis to nori.
Drauge su Marija galime puoselėti tvirtą viltį: Žodis ateis į mūsų kūną, nors galbūt visai kitaip, nei tikėtasi.
Linkiu nustebinančių, Dvasios pripildytų ir palaimintų šv. Kalėdų!
Provincijolas t. Thomas Hollweck SJ
