Vasario 2 d. Miuncheno Švč. Mergelės Marijos katedroje vyks iškilmingos šv. Mišios, kurių metu Miuncheno ir Freizingo arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marxas pradės jėzuito Alfredo Delpo (1907–1945) beatifikacijos bylos procesą.
Vokietijos jėzuitas Alfredas Delpas 1945 m. vasario 2 d. nacių buvo nuteistas mirties bausme. Pašvęstojo gyvenimo dieną, per Viešpaties paaukojimo šventės šv. Mišias, po bylos vicepostulatoriaus t. Tonio Witwerio SJ kalbos kardinolas R. Marxas oficialiai pradės beatifikacijos procesą ir paskirs tribunolo, kuris nagrinės beatifikacijos bylą, narius.
„Krikščioniškas Alfredo Delpo tikėjimas visų žmonių laisve ir orumu naciams atrodė toks pavojingas, kad jie jį suėmė, žemino ir galiausiai nužudė“, – sako kardinolas R. Marxas. „Mes pradedame jo beatifikacijos procesą, suvokdami, kad šiandien vėl girdisi balsų, kurie kitų žmonių priespaudą laiko stiprybės ženklu. Mes jiems priešinamės: ne smurtas, neapykanta ir nacionalizmas stiprina visuomenę, o žmogiškumas, teisingumas ir laisvė.“
Tikėjimo liudytojas, pasipriešinęs nacionalsocializmui
Alfredas Delpas įėjo į istoriją kaip kovotojas su nacionalsocializmu. 1926 m. įstojo į Jėzaus Draugiją, 1937 m. pašventintas kunigu. Nuo 1939 m. dirbo Miunchene leidžiamo jėzuitų žurnalo Stimmen der Zeit redaktoriumi. Naciams uždraudus šio žurnalo leidybą, 1941 m. tapo nedidelės Miuncheno šv. Jurgio bažnyčios rektoriumi. Savo pamoksluose ir straipsniuose Alfredas Delpas stengėsi atkreipti žmonių dėmesį į krikščionybei priešiškas tendencijas, kuriomis pasižymėjo nacionalsocialistinė pasaulėžiūra.
Provincijolo iniciatyva 1942 m. jis užmezgė ryšį su intelektualų ir politikų grupe Kreisauer Kreis. Šis judėjimas priešinosi nacių režimui ir kūrė būsimos Vokietijos ir Europos visuomeninės santvarkos planus. A. Delpas į grupės pasitarimus įnešė tikėjimo įžvalgų ir siekė socialinio teisingumo.
Dėl savo kontaktų su Kreisauer Kreis grupe ir grafu Clausu von Stauffenbergu, organizavusiu pasikėsinimą į Hitlerį, 1944 m. liepos pabaigoje A. Delpas buvo suimtas ir apkaltintas tėvynės išdavyste. Jam buvo pasiūlyta galimybė atgauti laisvę, jei atsisakys vienuolystės ir išstos iš Jėzaus Draugijos, bet jis kategoriškai atmetė tokį pasiūlymą. 1944 m. gruodžio 8-ąją, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, savo bendrabrolį aplankė t. Franzas von Tattenbachas SJ, kurio akivaizdoje Alfredas Delpas surakintomis rankomis davė paskutiniuosius įžadus.
1945 m. sausio pabaigoje A. Delpas nuteistas mirties bausme. „Aš nusikaltau tuo, kad tikėjau Vokietija, nepaisydamas net galbūt artėjančios vargo ir sutemų valandos“, – parašė jis, išklausęs teismo sprendimą, ir pridūrė, kad taip elgiasi „kaip krikščionis katalikas ir kaip jėzuitas“. 1945 m. vasario 2 d. rytą Berlyne Alfredas Delpas buvo pakartas, kūnas sudegintas, o jo pelenai išbarstyti Berlyno laukuose.
Vėliau F. von Tattenbachas rašė: „Dievas skubos tvarka išugdė Delpą šventuoju.“