• © SJ nuotr./Antonio Spadaro, SJ
1 / 3

Popiežius susitiko su jėzuitų žurnalų redaktoriais

Gegužės 19 d. įvyko popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje Jėzaus draugijos leidžiamų periodinių leidinių redaktoriais.

Audiencijoje taip pat dalyvavo Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis t. Arturo Sosa, SJ. Centrinės Europos jėzuitų provincijai atstovavo: Lucienne Bittar (prancūzakalbės Šveicarijos kultūros žurnalas „Choisir“, Ženeva), Ulf Jonson, SJ (Švedijos jėzuitų žurnalas „Signum“, Uppsala), Stefan Kiechle, SJ (Vokietijos jėzuitų žurnalas „Stimmen der Zeit“, Berlynas). Susitikimas truko ilgiau nei valandą, kalbėta apie karą Ukrainoje ir sunkią situaciją, kurią išgyvena pasaulis, taip pat apie Bažnyčios gyvenimą, dabartinį Sinodo kelią ir jėzuitų leidžiamų žurnalų misiją.

Paklaustas, kokią jėzuitų leidinių misiją jis mato, popiežius Pranciškus teigė, kad kaip ir visose jėzuitų tarnystėse, leidiniuose yra ne tiek svarbu diskutuoti apie teorinius dalykus, kiek visų pirma atspindėti tikrovę ir padaryti gerą įžvalgą (discernimiento), taigi pagal šv. Ignacą, tinkamai skirti dvasias. Tai reiškia, visuose dalykuose svarstyti, kas yra išmintinga ir teisinga ir kas labiau veda žmogiškumo ir susitaikymo linkme. Popiežius padrąsino leidinių redaktorius tęsti šią svarbią tarnystę Bažnyčiai ir visuomenei.

Panašūs privatūs popiežiaus susitikimai su jėzuitais vyksta per kiekvieną popiežiaus apaštališkąją kelionę. Jų metu irgi nesakomos oficialios kalbos, o apie jų eigą ir turinį vėliau praneša Italijos jėzuitų dvisavaitinis leidinys „La Civiltà Cattolica“. Jo redaktorius t. Antonio Spadaro, SJ, visada dalyvauja tokiuose popiežiaus susitikimuose su jėzuitais; jis dalyvavo ir ketvirtadienį vykusiame popiežiaus susitikime su jėzuitų leidinių redaktoriais. Viename paskutinių numerių italų jėzuitų žurnalas išsamiai referavo apie popiežiaus susitikimą su Maltos jėzuitais, vykusį popiežiaus vizito metu, balandžio 3 d.

Pranciškus: renkimės tapti mažesne Bažnyčia

„Bažnyčios džiaugsmas yra evangelizuoti“, – pasakė popiežius, kuris begales kartų tai kartojo per šios kelionės susitikimus su Maltos katalikais. Kreipdamasis į jėzuitus, Pranciškus prašė, kad jie neužmirštų evangelizavimo lobio, sukaupto Evangelii nuntiandi – popiežiaus šv. Pauliaus VI mokymo dokumente, pripažino, kad, anot Benedikto XVI pranašystės, „Bažnyčia ateityje bus mažesnė, be daugelio privilegijų, nuolankesnė, autentiškesnė, tačiau pajėgi daryti esminius dalykus. Bažnyčia bus dvasingesnė, neturtingesnė, apolitiškesnė – iš principo tampanti mažesniųjų Bažnyčia. Tad ruoškimės tapti mažesne Bažnyčia“, – sakė Pranciškus.

„Bažnyčios pašaukimas yra ne skaičių didinimas, o evangelizavimas. Bažnyčios džiaugsmas yra evangelizuoti. Tikroji problema ne ta, kad mūsų nedaug, bet ar Bažnyčia evangelizuoja“, – pasakė popiežius, priminęs, kad apie šį aspektą kalbėta prieškonklavinėse kongregacijose (2013 m.).

„Buvo aptarinėjamas būsimo popiežiaus profilis, paminėtas „išeinančios Bažnyčios“ įvaizdis. Apreiškime Jonui sakoma: „Stoviu prie durų ir beldžiu“. Šiandien Viešpats beldžiasi iš vidaus, kad leistume jam išeiti. Toks nūdienos poreikis, toks mūsų laikų Bažnyčios pašaukimas“, – priminė Pranciškus.

„Šiandien turime pašaukimų problemą. Europa paseno. Reikia prie to priprasti, tačiau reikia tai daryti kūrybingai, taip, kad pašaukimuose atsispindėtų Bažnyčios puoselėjamos nuolankumo, tarnystės ir autentiškumo vertybės. <...> Seminaristų prašyčiau vieno dalyko: kad būtų normalūs žmonės, neįsivaizduojantys esą nei dideli apaštalai, nei šventuoliai. Būkite normalūs jaunuoliai, gebantys daryti sprendimus savo gyvenimo kelyje. Beje, tam reikia ir normalių vyresniųjų“, – pridūrė popiežius.

„Stebina kai kurių vyresniųjų veidmainiškumas. Veidmainiškumas kaip valdžios įrankis yra baisus. Veidmainiškumas neatsižvelgia į kandidatų patiriamą vidinį nerimą, problemas, paslėptą nuodėmę. Reikia pašalinti bet kokį veidmainiškumą, sugadinantį jaunuolio gyvenimą.“

Įsakmiai kalbėdamas apie jėzuitų rengiamus kandidatus, popiežius patikino, jog negerai, jei asmuo nepasitiki vyresniaisiais. „Vyresnieji turi kurti pasitikėjimą, pasikliauti malonės būsena – Šventosios Dvasios teisingais patarimais. Tačiau nereikia nieko bijoti: niekada nevalia suvienodinti jaunimo. Kiekvienas yra nepakartojamas asmuo. Vyresnieji tegul ramiai priima, jei tarp savo studentų turi vieną kitą keblų kandidatą – l’enfant terrible. Nesame visi vienodi – turime skirtingas asmens tapatybės korteles“, – samprotavo Pranciškus.

„Dabar mokomės sinodalumo – kalbėti ir rašyti sinodiškai. Paulius VI atnaujino sinodo kelią, kurį buvome praradę. Nuo tada giliname supratimą, stengiamės geriau suvokti, kas yra sinodas.“ Popiežius pasidalijo atsiminimais ir asmenine patirtimi, kaip jam pačiam teko dirbti Vyskupų sinodo darbą tuomet, kai 2001 m. dėl nelauktų aplinkybių jam, asamblėjos relatoriaus pavaduotojui, buvo pavesta perimti pareigas iš relatoriaus, Niujorko arkivyskupo, kuris dėl pastoracinių iššūkių savo arkivyskupijoje po teroristinio išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą skubiai sugrįžo į JAV. Iš esmės popiežius Pranciškus pasakojo, kaip nereikia daryti. Jis paliudijo, kad Sinodo asamblėjos sekretoriate buvo daroma dalyvių ir darbo grupių išvadų, patvirtintų balsavimu, atranka. Sinodo sekretorius nurodydavo, kas tinka, kas ne. „Aišku, kad nebuvo suprasta, kas yra sinodas. Šiandien pažengėme į priekį, ir nėra kelio atgal“, – patikino popiežius Maltos jėzuitams. Jis pridūrė, kad per apklausą po paskutinio sinodo buvo pasisakyta už dvi būsimas sinodo temas – kunigystės ir sinodalumo. „Buvo galima suprasti, kad siekiama pagilinti sinodalumo teologiją, ir kad būtų žengtas lemiamas žingsnis sinodinės Bažnyčios link.“

Atsakydamas į klausimą apie migrantų problemą, popiežius sakė, kad Europa turi darbuotis pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimo srityje, šalinti atmetimo kultūrą, anot jo, – „valstybių politikoje įsikerojusią žmonijos gėdą“.

Paklaustas, kaip suderinti evangelizavimą ir atsiliepimą į klimato kaitos iššūkius, Pranciškus atsakė, kad „nesirūpinimas klimatu yra nuodėmė prieš Dievo dovaną – kūriniją“, ir kad jam „tai yra pagonybės rūšis: pavertimas stabu to, ką Viešpats mums suteikė savo garbei ir šlovei. Jei tai tęsis ir toliau, mūsų vaikai nebegalės gyventi mūsų planetoje“.

SAK / Vatican News, jesuiten.org

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×