T. Mindaugas Malinauskas SJ, žurnalas „Artuma“
Popiežiaus maldos intencija rugpjūčiui: „Melskimės, kad dideliuose miestuose, kur dažnai vyrauja anonimiškumas ir vienatvė, rastume naujų būdų skelbti Evangeliją ir kūrybiškų kelių kurti bendruomenę.“
Didieji miestai tikrai siūlo didesnes galimybes įvairiausiems žmonėms. Atrodytų, ir dvasinis pasaulis bei bendruomeniškumas turėtų tik augti. Tačiau žmogaus egoizmas ir gundytojas nesnaudžia, siekia sugadinti viską, kas gera. Iš čia kyla anonimiškumas ir vienatvė. O tai tiesiog priešinga Dangaus vilčiai, kur būsime visi bendrystėje ir kiekvienas išskirtinai savimi. Toks yra pats Dievas – vieningas trejybinėje bendrystėje ir asmeniškai skirtingas. Dėl tokios vilties skelbimo ir meldžiamės.
Naujoje savo enciklikoje popiežius Leonas XIV miestų evangelizaciją susieja su pasirinkimu: statyti Babelį ar atkurti Jeruzalę. Miestas tampa žmogiškas tada, kai jo centre yra Dievas ir žmogaus orumas, o ne galia, pelnas ar techninis efektyvumas. Popiežius kviečia krikščionis būti bendrystės statytojais: kurti taikų, teisingą bei orų gyvenimą šiandienos miestuose, klausytis skirtingų balsų, paversti įvairovę dovana ir ypač įtraukti „atmestuosius akmenis“ – vargšus, ligonius, migrantus ir mažiausiuosius.
Kalboje skaitmeniniams misionieriams (2025 m. liepos 29 d.) parodė naują evangelizacijos kelią: net skaitmeninėje aplinkoje reikia ne sekėjų masės, bet tikrų santykių. Evangelija skelbiama tada, kai technologijos tampa artumo, draugystės, meilės ir neatlygintino dalijimosi erdve. Tai labai svarbu didmiesčiams, kuriuose žmogus gali būti apsuptas minios, bet likti vienišas ir nepastebėtas.
Žinioje Senelių ir pagyvenusių žmonių dienai (2025 m. gegužės 26 d.) popiežius priminė, kad aplankyti vienišą žmogų – reiškia susitikti Kristų. Miesto evangelizacija prasideda nuo paprasto artumo: pastebėti pamirštą, aplankyti vienišą, sugrąžinti žmogui viltį ir vietą bendruomenėje.
