Šv. Petras Klaveras: žmogaus teisių globėjas

Teisingumo ir brolybės šventasis

Petras Klaveras (Pedro Claver) gimė 1580 (1581) m. pasiturinčių valstiečių šeimoje nedideliame Katalonijos mieste Verdu, šiaurės rytų Ispanijoje; šeimoje jis buvo ketvirtas vaikas. Apie jo vaikystę ir jaunystę žinių išlikę nedaug, tik žinoma, kad, būdamas trylikos, nusprendė tapti kunigu. Sukakęs šešiolika, išvyko į Barseloną studijuoti universitete. Ten pirmą kartą sutiko jėzuitus, vadovaujančius Belen kolegijai. 1602 m. jis įstojo į Jėzaus Draugiją.

Po naujokyno Taragonoje Klaveras studijavo filosofiją Maljorkoje, Montesion kolegijoje Palmoje. Tenykštis durininkas, kuris vėliau irgi buvo paskelbtas šventuoju, brolis jėzuitas Alfonsas Rodrigesas, įkvėpė jį darbui misijoje Naujajame pasaulyje. Klaveras pasiprašė išsiunčiamas už Atlanto, ir kai 1610 m. baigė dvejus metus trukusias teologijos studijas Barselonoje, jo noras buvo patenkintas.

Iš Sevilijos jis išvyko į Ispanijos Naujosios Granados vicekaralystę, kuri apėmė dabartines Venesuelos, Kolumbijos, Panamos ir Ekvadoro valstybes. Atvykęs Klaveras pirmiausia baigė teologijos studijas Bogotos jėzuitų kolegijoje. 1615 m. jis išvyko į Kartacheną Karibų jūros pakrantėje, kur 1616 m. buvo įšventintas į kunigus. Anuomet šis miestas buvo vergų prekybos centras: apytiksliais duomenimis, į Kartacheną kasmet laivais būdavo atgabenama per dešimt tūkstančių vergų, daugiausia iš Vakarų Afrikos. Vergus atplukdžiusį laivą Klaveras pasitikdavo uoste, dokuose, kur laukdavo su suaukotais vaisiais bei kitais maisto produktais. Jį dažniausiai lydėdavo kaip vertėjai seniau čia atvežti vergai. Atplaukusiame laive jis slaugydavo ligonius, tvarkydavo jų žaizdas, sutvarstydavo bei patepdavo gydomaisiais tepalais ir pasakodavo apie Dievą. Visą kelionę praleidę tamsiuose laivo triumuose, kur neįspįsta šviesa, surakinti vienas su kitu grandinėmis, atvežtieji dažniausiai būdavo visiškai išsekę. Neretai trečdalis ar net daugiau afrikiečių, skirtų parduoti į vergiją, dėl baisių sąlygų kelyje numirdavo.

Įprastai vergai likdavo Kartachenoje keletą dienų. Klaveras juos kasdien lankydavo, atnešdavo maisto produktų, rūpindavosi ligoniais. Taip pat stengėsi juos atversti į krikščionių tikėjimą, nors dėl laiko stygiaus iki krikšto galėjo tik apytiksliai supažindinti su tikėjimo tiesomis. Vis dėlto iki savo mirties Klaveras šitaip pakrikštijo kone 300 000 afrikiečių. Be to, jis lankė ligonines, kuriose, be kitų, gydyti ir sergantieji raupsais, taip pat anglų bei olandų karo belaisvius, atsidūrusius kalėjime ispanams užėmus Šv. Kristupo (dabar St. Kitso) ir Šv. Katalinos salas.

Taip Klaveras praleido trisdešimt penkerius metus. 1650 m. Kartacheną užklupo maras, ir besirūpinęs ligoniais Klaveras tapo šios epidemijos auka. Nors jis įveikė ligą, bet liko luošas. Tad paskutiniuosius ketverius savo gyvenimo metus beveik nebeišeidavo iš jėzuitų kolegijos ir nebeįstengė aukoti Mišių. Dienas leido melsdamasis, kasdien dalyvaudamas Mišiose ir pagal išgales klausydamas išpažinčių. Jis mirė 1654 m. rugsėjo 8 d.

1850 m. liepos 16 d. popiežius Pijus IX Petrą Klaverą paskelbė palaimintuoju, o popiežius Leonas XIII 1888 m. sausio 15 d. šventuoju; tą dieną kartu buvo kanonizuotas ir Alfonsas Rodrigesas. Petro Klavero atminimo diena minima rugsėjo 9-ąją.

Naujienlaiškis

Das Magazin „Jesuiten“ erscheint mit Ausgaben für Deutschland, Österreich und die Schweiz. Bitte wählen Sie Ihre Region aus:

×
- ×