Jolita Skinulytė
„Ilgesys augina meilę“ – taip pavadinta naujoji Antano Saulaičio SJ kolekcijos „Misijų stotelė“ paroda, atidaryta edukaciniame medijų centre „Lojoteka“. Parodos eksponatai pasakoja apie pasaulio lietuvius ir jų pastangas sukurti ir išsaugoti savo Lietuvą gyvenant svečiose šalyse, taip pat ryšį su vietinėmis tautomis, patiriančiomis pažeminimą ir patyčias dėl kalbos ar kultūros.
Tai paskutinė paroda, kuri buvo sumanyta ir ruošta drauge su tėvu Antanu Saulaičiu SJ. Parodos pavadinimas nurodo į vieną iš eksponatų – medžio tošį, kurioje išdrožinėti žodžiai: „A saudade aumenta o amor“, kas išvertus iš portugalų kalbos reiškia – ilgesys augina meilę.
„Šią tošį tėvas Antanas Saulaitis SJ gavo dovanų lietuvių jaunimo stovykloje Brazilijoje apie 1970–1980 metus. Ji tapo tarsi simboliu dovanų, kurias tėvas Antanas per savo gyvenimą gavo keliaudamas po įvairiausias pasaulio šalis, daugiausiai iš lietuvių gyvenančių svetur ir liudijančių apie Tėvynės ilgesį“, – sako dr. Rasa Bernotienė, viena iš kolekcijos „Misijų stotelė“ kuratorių.
Parodos atidaryme sveikinimo žodį tarė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, prisiminimais dalijosi arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Parodos atidarymas yra šiuo metu Vilniuje vykstančio XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo programos dalis. Antanas Saulaitis visą gyvenimą puoselėjo lietuvybę, buvo pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, nuolat dalyvavo Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose.
„Tėvas Antanas yra pasakojęs, kad 1958-aisiais dalyvavo pirmajame Pasaulio lietuvių bendruomenės Seime Niujorke, kurio vieni organizatorių anuomet buvo jo tėvai, aktyvūs lietuvybės puoselėtojai JAV. Kunigas buvo mūsų įkvėpėjas ir ši paroda kalba ne liūdesiu, o meile, širdies balsu, tyliu ilgesiu, sklindančiu per jo sukauptus daiktus ir istorijas“, – sveikinimo kalboje sakė D. Henke.
Antanui Saulaičiui buvo gerai pažįstama pabėgėlio, netekusio savo tėvynės dalia – sulaukęs vos dvejų kartu su tėvais buvo priverstas palikti savo gimtąją šalį. Pradžioje šeima prieglobstį rado Vokietijoje, vėliau – JAV, Voterberio (Waterbury) miestelyje. Vienas iš parodos eksponatų – Voterberio miestelio (JAV) stoties vaizdas ir sagos pagamintos iš vario, išgauto čia esančiose kasyklose, – pasakoja po Antrojo Pasaulinio karo šioje vietovėje apsigyvenusių ir kasyklose dirbusių pabėgėlių iš Lietuvos, kitaip vadinamų „dipukais“ (angl. displaced person) istoriją.
„Jo vardas ir jo asmuo, tuomet, kai jam gyvam dar esant, keliavome po abu Amerikos žemynus, rinkdami lietuvių istorijas, veikė kaip slaptažodis ar burtažodis: „Sezamai, atsiverk“. Jei pasakydavai, kad tėvas Antanas rekomendavo susitikti ir pasikalbėt, vadinasi taip ir bus. Jis buvo žinomas net tokiose netikėtose vietose, kaip Montevideo priemiesčiai, ir tai darė didžiulį įspūdį“, – prisiminimais dalijosi menotyrininkas, televizijos laidų autorius Saulius Pilinkus.
Parodoje galima išvysti 16 eksponatų iš beveik 3 000 rodinių, sudarančių kolekciją „Misijų stotelė“. „Tėvas Antanas norėjo mums parodyti, kad pasaulis yra daug platesnis ir įvairesnis, nei mes galvojame. Taip pat papasakoti apie pasaulio lietuvius ir lietuvių kilmės žmones, kurie pasaulyje padėjo kitoms tautoms, tokius kaip prof. Petras Kabaila, tirdamas ir saugodamas Australijos čiabuvių kultūrą, lakotų rezervate JAV gyvenanti Jurga Saltanavičiūtė-Antoine, besirūpinanti šios tautos papročių ir kalbos išsaugojimu, ar kunigas Kazimieras Bėkšta, kovojęs už Amazonijos tautų išlikimą ir teises. O svarbiausia „Misijų stotelės“ žinia, kad kiekvienas galime būti misionieriais, ir tam nebūtina toli keliauti, pakanka padėti kitiems ar palaikyti tą darančius“, – parodos atidaryme kalbėjo R. Bernotienė.
Parodą bus galima apžiūrėti iki 2026 m. sausio pabaigos.