Migelis Agustinas Pro Juárezas (José Ramón Miguel Agustín Pro Juárez) arba trumpai, Migelis Pro, gimė 1891 m. sausio 13 d. Gvadelupėje de Sakatekos, Meksikoje, karo inžinieriaus šeimoje; Migelis buvo trečias iš vienuolikos vaikų. Sukakęs šešiolika, metė mokyklą ir pradėjo dirbti tėvo biure. Aštuoniolikos, patyręs tikėjimo krizę, nusprendė įstoti į Jėzaus Draugiją. 1911–1913 m. atliko naujokyną nedidelėje El Lano gyvenvietėje (Mičoakano valstija). Baigęs kibo į humanitarines studijas – senąsias ir naująsias kalbas ir literatūrą. Tačiau Meksikoje prasidėjus revoliucijai, kuri peraugo į pilietinį karą, jėzuitų namai buvo uždaryti. Iš pradžių jaunieji jėzuitai buvo išsiųsti pas savo bendrabrolius į Kaliforniją, ir Pro vienus metus praleido Los Gatose.
1915 m. išsiųstas į Granadą Ispanijoje studijuoti filosofijos. 1920–1922 m. dirbo mokytoju ir ugdytoju naujai įkurtoje jėzuitų mokykloje Granadoje, Nikaragvoje. Nuo 1922 m. studijavo teologiją Šv. Ignaco kolegijoje Sarjoje prie Barselonos (Ispanija). Kartais atvykdavo į Angeną Belgijoje, nes rengėsi socialiniam apaštalavimui, todėl pažindinosi su darbininkijos socialine aplinka bei Katalikiškojo darbo jaunimo veikla. 1925 m. rugpjūčio 31 d. vyskupas Lecomte´as jam pagaliau suteikė kunigo šventimus. Dėl sunkios, gydytojų nuomone, neišgydomos skrandžio ligos jis 1926 m. nebaigęs teologijos studijų išsiųstas atgal į Meksiką, „kad galėtų numirti savo tėvynėje.“
1926 m. liepą Pro kreipėsi į savo provincijolą, ir šis paskyrė jį dirbti Meksiko mieste. Tuo laikotarpiu itin paaštrėjo valstybės ir Bažnyčios tarpusavio santykiai. Dar 1917 m. į konstituciją įtraukta daug Bažnyčiai priešiškų straipsnių: Bažnyčia nėra teisės subjektas, valstybė nustato, kiek šalyje gali būti kunigų (jie privalo būti gimę Meksikoje), kunigams draudžiama kritikuoti valstybines įstaigas bei vyriausybę, kunigai negali nei balsuoti, nei būti renkami ir t. t. Siekdamas įgyvendinti prieš Bažnyčią nukreiptus konstitucinius nuostatus, prezidentas Plutarco Elias Callesas (1924–1938) 1926 m. paskelbė daug baudžiamųjų įstatymų. Protestuodami vyskupai nuo 1926 m. rugpjūčio 1 d. sustabdė visą oficialią bažnytinę veiklą.
Gyventojai – daugumą jų sudarė katalikai, įvairiai priešinosi laicistinės valstybės represinėms priemonėms. Antai katalikiškosios jaunimo ir suaugusiųjų organizacijos 1925 m. susijungė į „Nacionalinę religijos laisvės gynimo lygą“ (Liga Nacional Defensora de la Libertad Religiosa – LIGA). Įsijungęs į jos veiklą, Pro savo jėgas daugiausia skyrė religijos bei karitatyvinei sritims. Įsigaliojus minėtiems baudžiamiesiems įstatymams, jis pasitraukė į pogrindį, o kad policijos agentai neatpažintų, pakeitęs išvaizdą dažnai kilnodavosi iš vienos vietos į kitą. Vis dėlto du kartus buvo suimtas, bet, nepavykus įrodyti kaltės, paleistas. Kaip kunigas aukojo Mišias privačiuose namuose, klausė išpažinčių ir dvasiškai palydėdavo tikinčiuosius per asmeninius pokalbius, rekolekcijas ir susikaupimo dienas. Nelaimės ištiktiems asmenims bei šeimoms jis įsteigė savotišką socialinį tinklą.
1927 m. lapkričio 13 d. įvykdytas pasikėsinimas į buvusį prezidentą, generolą Alvaro Obregoną. Pro šeima nebuvo susijusi nei su pasikėsinimą rengusiais, nei su jį įvykdžiusiais asmenimis, tačiau Migelio broliui Humberto anksčiau priklausė automobilis, kuriuo pastarieji naudojosi. To pakako, kad Roberto, Migelis ir Humberto lapkričio 18 d. būtų suimti. Nors nusikaltėliai patvirtino, kad broliai Pro apie rengiamą pasikėsinimą nežinojo ir yra nekalti, tačiau prezidento Calleso asmeniniu įsakymu Migelis Pro 1927 m. lapkričio 23 d. be teismo nubaustas mirtimi. Stovėdamas prieš egzekucijos vykdytojus, jis, vaizduodamas kryžių, išskėtė rankas ir sušuko: „Viva Cristo Rey! – Tegyvuoja Kristus Karalius!“ Po jo sušaudytas jo brolis Humberto.
1988 m. rugsėjo 25 d. popiežius Jonas Paulius II t. Migelį Pro paskelbė palaimintuoju. Jo atminimo diena yra lapkričio 23-ioji.