Sankt Radegundas – 2020 m. gruodžio 11 d. Austrijos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriuo įteisinama pagalba nusižudyti. Tai yra naujas kultūrinis lūžis visuomenėje, kurioje iki šiol buvo taikoma savižudybių prevencija ir siekiama užkirsti kelią savižudybėms.
T. Christianas Marte, SJ, žvelgdamas į šias tendencijas, įspėjo dėl kylančio socialinio darvinizmo pavojaus. Rugpjūčio 9 d. jis sakė pamokslą Sankt Radegundo mieste per pal. 78-ąsias Franzo Jägerstätterio mirties metines. Šiam Austrijos palaimintajam 1943 metais Brandenburge buvo nukirsta galva. Savo pamoksle Marte priminė nacionalsocialistų eutanazijos programą, pagal kurią neįgalieji, ligoniai, vyresni žmonės ir kaliniai buvo traktuojami kaip neverti gyventi ir pašalinami. „To, kuris nieko negali pasiekti, nieko neduoda visuomenei ir yra jai našta, gyvenimas yra nieko vertas. Tokie buvo socialdarvinizmo laikai: išgyventi turėjo tik stiprieji. Tuometinės medikų, psichiatrų, filosofų ir teisininkų publikacijos veikė žmonių mąstymą“, priminė Marte, reaguodamas į dabartines diskusijas Austrijoje dėl pagalbos nusižudyti.
Ar yra tendencijų, į kurias reaguodami turėtume sakyti: „Ne, to nepalaikysime“?
Europoje jau daugelį metų yra judėjimų, kurie politiniu lygmeniu siekia, kad žmonės galėtų patys nuspręsti, kada jie nori numirti. „Aš noriu pats spręsti, kada ir kaip aš mirsiu“, – tai yra pagrindinis teiginys tų, kurie pasisako už pagalbą nusižudyti. Marte kritikavo šį teiginį, sakydamas: „Apie tai, kad yra paliečiami ir kiti žmonės, yra nepagalvojama arba sistemiškai nutylima. Visada argumentuojama užuojauta, humaniškumu, autonomija, žmogaus orumu ir tragiškais išskirtiniais atvejais“.
„Tikėjausi, kad tamsioji Austrijos nacionalsocializmo istorija apsaugos mus nuo tokio nutarimo. Tačiau jis priimtas ir galioja. Logiškas kitas žingsnis būtų leisti „nužudyti kitą jam pareikalavus“ – to jau reikalavo viena partija“, baiminasi t. Marte, Austrijos konstitucinio teismo nutarimą vertinantis kaip tikrai blogą sprendimą ir kaltinantis už jį teismo teisėjus.
Ką tai reiškia mums, krikščionims?
Marte pasakojo, kad kalbantis su kitais, ypač sveikieji iš pirmo žvilgsnio teigiamai žiūri į pagalbą nusižudyti. „Tačiau vos pradėjus kalbėtis apie konkrečias detales, jie susimąsto. Tik tada jie suvokia, ką tai reiškia – kažkam padėti nusižudyti“, teigia jis. Marte siūlo trijų punktų krikščionišką programą, kuri būtų atsvara įsigaliojusiai teisei.
Pirmas dalykas: empatija ir atjauta tiems žmonėms, kurie turi suicidinių minčių. Marte čia kalba ne tik apie emocinę ir empatinę pusę, bet ir ekspertų pagalbą. Tai apimtų ir visas medicinines galimybes sumažinti skausmą, ypač stacionariuose ir mobiliuose hospisuose ir paliatyviosios slaugos ligoninėse. Antra, krikščionys turi aiškiai suprasti penktąjį Dievo įsakymą: „Krikščionys negali padėti kitam žmogui nusižudyti, penktasis Dievo įsakymas neleidžia kitokios interpretacijos“.
O trečiasis punktas, Marte manymu, būtų silpnųjų apsauga. Silpnieji – tai ne tik ligoniai, bet ir vyresni žmonės, nepasiturintieji, neįgalieji arba kaliniai. Tai šiandien nėra populiaru, sako Marte, „svarbu, kad būtum turtingas, gražus ir sveikas. Socialinis darvinizmas vėl grįžo! Jis prisidengia apsisprendimo teisės apsiaustu. Mes tam nepritariame“.
Christianas Marte, SJ, jau daugelį metų siekia, kad nebūtų įteisinta pagalba nusižudyti. Jis reikalauja, kad vyriausybei rengiant įstatymo projektą parlamentui, būtų apsaugoti pažeidžiamiausieji.