Jūratė Grabytė, žurnalo „Jėzuitai“ redaktorė
„Dievas tapo nebereikalingas“, – tokiu teiginiu savo straipsnį, atveriantį ką tik pasirodžiusį dar vieną žurnalo JĖZUITAI numerį pradeda jo vyriausiasis redaktorius t. Vidmantas Šimkūnas, SJ. Man po šiuo teiginiu norėtųsi padėti klaustuką. Kokiu skyrybos ženklu jūs jį baigtumėte, galėsite pasakyti perskaitę išties įvairias šio numerio publikacijas. Daugumos jų autoriai – taip pat jėzuitai.
Kas yra nenaudingi, bet prasmingi dalykai, savo straipsnyje svarsto Centrinės Europos jėzuitų provincijos atstovas t. Christian Marte; t. Mindaugas Malinauskas aiškina, kad mistika iš tiesų yra normalus krikščioniškojo gyvenimo matmuo; t. Aldonas Gudaitis dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kaip skelbti Gerąją Naujieną ištikus rimtiems iššūkiams, o t. Vytautas Sadauskas prisimena Vienoje vykusią konferenciją apie įkūnytą maldą. Provincijos naujokyne šiuo metu dirbančiam ir Insbruko universitete studijuojančiam t. Eugenijui Puzyniai, kaip ir dera naujokų ugdytojui, aktualiausia – pašaukimo tema, kurią jis vysto per Mistino malūno (jo nuotrauką matysite žurnale) įvaizdį, o t. Brendan McManus tarsi papildo šią temą, primindamas apie dažnam gręsiančią kovą su vidiniais demonais.
Net trijuose straipsniuose – „Dirbome ne veltui“, „Profesinis ekumenizmas“ ir „T. Antano pasakojimai“ – šiame žurnalo numeryje prisimenamas pernai balandyje mus palikęs t. Antanas Saulaitis, SJ.
Jau rengiant numerį spaudai, pasiekė žinia apie ką tik pasirodžiusią Lietuvos jėzuitų archyvaro, istoriko dr. Ramūno Labanausko monografiją „XX a. antros pusės Lietuvos pasaulėvaizdžio kaita Pierrʼo Teilhardʼo de Chardino idėjų kontekste“, kurią pristato pats jos autorius.
Be abejo, vartant žurnalą dėmesį iškart patraukia gausiai džiugiomis šventės akimirkomis iliustruotas Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorės ses. Editos Šicaitės, SSC, tekstas, glaustai apmąstantis trisdešimties atkurtosios gimnazijos metų patirtį. „Už tai, kad ji tapo įmanoma, nuoširdžiai dėkojame ir jums, brangūs rėmėjai, geradariai, bičiuliai“, – trumpame numerio pristatyme padėką reiškia ir t. V. Šimkūnas.
Taigi, kokį skyrybos ženklą po pirmuoju šio numerio sakiniu dėtumėte jūs, pvz., kad ir susidūrę su itin atsakingai gimnazijos jubiliejų švenčiančio pirmoko žvilgsniu žurnalo viršelyje?
