„Mes esame ne tik protas, bet ir širdis, vaizduotė, meilė, ne tik laisvė, bet ir instinktas. Mums svarbus estetinis pasitenkinimas, žavėjimasis, nuostaba, džiaugsmas. Tai nusako, ką reiškia būti žmogumi“, svarbius būties bruožus primena žurnalo „Jėzuitai“ vyr. redaktorius t. Vidmantas Šimkūnas, SJ. Naujajame numeryje iš įvairių perspektyvų žvelgiama į krikščioniškąjį tikėjimą ir gyvenimą.
Istorikas dr. Liudas Jovaiša sklaido Lietuvos ir Ukrainos jėzuitų istorijos puslapius, kuriuose aptinka t. Martyno Laternos, SJ, (1552–1598) t. Benedikto Pauliaus Boimo, SJ, (1629–1670), t. Vytauto Merkio, SJ, (1927–2021) ir kitų tėvų jėzuitų pėdsakų.
Muzika gali būti puikiu įrankiu dvasinei patirčiai įvardyti. „Atsiliepimas į pagalbos šauksmą paliečia ir davėjo, ir prašytojo giliausias stygas“, liudija ses. Judita Stankūnaitė, SJE, pagelbėjusi karo pabėgėlėms iš Ukrainos. T. Bruno Niederbacheris, SJ, prisimena jėzuitų naujokyno laikais išgrynintą savo gyvenimo cantus firmus – pagrindinę melodiją. T. Eugenijus Puzynia, SJ, kviečia leistis į dvasinius potyrius, klausantis J. S. Bacho pasijos pagal Matą.
„Kas bendra tarp gyvenimo ir krikščioniškojo tikėjimo?“ – klausia Lina Šalučkienė, Gyvenimo ir tikėjimo instituto direktorė. Jos teigimu, „tikėjimas iš esmės yra žmogaus laisvės išraiška“. T. Mindaugas Malinauskas, SJ, kviečia „numitinti“ mistinę Dievo patirtį ir įžvelgti mistiką ir kiekvieno krikščionio kasdienybėje.
„Galbūt dvasios vadovas yra tai, ko jums reikia?“ – klausia Sarah Morris ir dalijasi praturtinančia ir auginančia dvasinio palydėjimo patirtimi. O Sarah Vincent kviečia atrasti savo dvasinės meilės kalbą.
Pasaulio krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės pirmininkas Denisas Dobbelsteinas, gegužę viešėjęs Lietuvoje, šią ignaciškojo dvasingumo bendruomenę mato kaip vietą, kuri yra atvira visiems žmonėms, net ir esantiems už Bažnyčios mokymo ribos.
Iš tikėjimo kylanti konkreti pagalba – tai vidinė būtinybė, apie kurią liudija pavasarį Vilniaus jėzuitų namuose viešėję t. Antano Saulaičio, SJ, bičiuliai Rasa ir Vidmantas Raišiai, atvykę iš JAV. Apie paramą jėzuitų misijai Lietuvoje pasakoja ilgametė Baltijos jėzuitų plėtros projekto tarybos narė Maryann Stanaitis Diesburg.
Simonas Mockevičius dalijasi įspūdžiais iš Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenės susitikimo po 30 metų, o sinodinio kelio vaisius, „surinktus“ Šv. Kazimiero bažnyčioje, apžvelgia Kristina Ulkienė.
Vargu, ar įmanoma atskirti krikščioniškąjį tikėjimą nuo gyvenimo...
Naudinga informacija
Žurnalai ir laikraščiai
Žurnalas „Jėzuitai“, leidžiamas rėmėjų lėšomis tris kartus per metus, yra skirtas jėzuitų bičiuliams, rėmėjams, bendradarbiams ir visiems, kuriems įdomi jėzuitų apaštalinė veikla bei ignaciškasis dvasingumas.
Žurnalas yra nemokamai platinamas jėzuitų bažnyčiose ir mokyklose. Dešimtadalį tiražo išsiunčiame paštu ir labai džiaugiamės mūsų ištikimais skaitytojais Kaišiadoryse, Šiluvoje ir kitur.
Dvasingumas
Dvasingumas yra „kelias Dievo link“ – ne kažkas abstraktaus, o tai, kas atgyja kiekviename žmoguje. Ignaciškasis dvasingumas remiasi Dvasinėmis pratybomis, kuriomis šv. Ignacas Lojola troško padėti žmonėms rasti Dievą ir pakreipti savo gyvenimą jo link. Jis buvo įsitikinęs, kad pats Dievas veikia kiekviename žmoguje ir nori nuvesti jį į laisvę, kad šis gebėtų atsakingai rinktis ir spręsti. Ignaciškasis dvasingumas – tai laisvės, įžvalgumo ir apsisprendimo dvasingumas, kurio pagrindinis principas yra augti ir mokytis. Tai – dėkingumo dvasingumas. Ignacas, nepaisant visiško sugniuždymo, visada jautėsi esąs apdovanotas, mylimas Dievo ir išgelbėtas per Jėzų Kristų. Į šią patirtį Ignacas troško dosniai atsiliepti visu savo gyvenimu ir padėti kitiems visame kame ieškoti Dievo ir Jį rasti. Ignaciškasis dvasingumas – tai tarnystės mistika. Dvasinių pratybų tikslas yra ugdyti „žmogų dėl kitų“, atitinkantį Jėzaus gyvenimo modelį.
Jėzaus Draugija
Mes, jėzuitai – „Jėzaus Draugija“ – esame Romos katalikų bažnyčios vyrų vienuolija. Žodis „jėzuitas“ yra kilęs nuo Jėzaus vardo. Būtent taip save ir matome: esame „Jėzaus bendrakeleiviai“, vyrai, gyvenantys draugystėje su Jėzumi Kristumi ir sutikę stoti Jo tarnystėn. Prie savo vardo pridedame trumpinį SJ – „Societas Jesu“, kuris išvertus reiškia „Jėzaus Draugija“.
Nuo 1540 m., Ignacui Lojolai įsteigus ordiną, gyvename ir dirbame tam, kad skelbtume Evangeliją. Mūsų prioritetai yra tarnavimas tikėjimui, teisingumo skatinimas ir įvairių kultūrų ir religijų dialogas. „Ieškoti Dievo ir rasti jį visuose dalykuose“ bei „Viskas didesnei Dievo garbei“ – būtent šie teiginiai geriausiai išreiškia mūsų dvasinę kryptį. Šiuo metu Centrinės Europos jėzuitų provincijoje gyvena ir dirba apie 400 tėvų ir brolių, bendradarbiaujančių su daugeliu kitų, kuriems priimtina mūsų vizija ir vertybės.
Mūsų pagrindinė veikla vyksta šiose srityse:
► ugdymas gimnazijose ir moksliniai tyrimai universitetuose;
► rekolekcijos (dvasinės pratybos), tikėjimo ugdymas ir sielovada jėzuitų bažnyčiose;
► socialinis darbas su pabėgėliais;
► tarptautinis bendradarbiavimas visame pasaulyje ir tarpreliginis dialogas.