Vilniaus jėzuitų gimnazija (VJG) nuo 2020 metų taiko jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos modelį „Planet Youth“, paremtą Islandijos patirtimi. Jį koordinuoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuras. Su VJG direktore ses. Edita Šicaite SSC kalbamės apie per šešerius metus sukauptą patirtį, drąsą žvelgti į problemą atviromis akimis ir visos bendruomenės įsitraukimo svarbą.
Kalbėjosi Rasa Darbutaitė
Papasakokite apie psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos programą. Kaip Vilniaus jėzuitų gimnazija į ją įsitraukė?
Pirminė prevencija – tai pirmiausia pripažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą ir nelaukti, kol tai taps kasdiene norma. Islandai šioje srityje turi 20 metų patirties. 2020 metais Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro siūlymu mūsų gimnazija dalyvavo dešimtokų tyrime.
Gavus tėvų sutikimą, kas dvejus metus vykdoma mokinių apklausa. Gimnazija surenka duomenis, islandai juos analizuoja ir teikia duomenų pjūvius (seniūnijos, miesto kontekste). Tuomet mes patys turime juos reflektuoti, įsivardyti savo stiprybes ir silpnybes. Planuojant prevencines priemones, įtraukiama visa bendruomenė: tėvai, vaikai, mokytojai. Svarbūs keturi prevencinės veiklos laukai: mokykla, šeima, bendraamžių grupė, laisvalaikis.
Koks yra mokyklos bendruomenės, ypač tėvų, vaidmuo? Kaip tėvai reagavo į šią programą?
Tėvų vaidmuo yra itin svarbus, nes vaikas elgsenos ir gyvensenos kultūrą atsineša iš šeimos. Vaikas ir į mokyklą perkelia tokį santykį, kokį namuose kuria tėtis su mama, kalba ir elgiasi taip pat, kaip kalbama ir elgiamasi namuose. Mūsų gimnazijos veikli tėvų bendruomenė yra dovana. Ji atmerktomis akimis pažvelgė į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą. Reikėjo garsiai įsivardyti: jei tai nutinka, reaguojame išmintingai, ieškome pagalbos būdų, nukreipiame pas specialistus. Nelipdome „raupsuotojo“ etiketės, nesiekiame čia ir dabar izoliuoti. Svarbu tikėti programos veiksmingumu.
Kokia buvo reakcija, pamačius mokinių apklausos duomenis?
Iš pradžių nebuvo patirties ir suvokimo, kaip vertinti šiuos duomenis ir kokias prevencines veiklas bei priemones taikyti. Tada Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva islandai atvyko pasidalyti savo patirtimi, kaip jie augo – kaip valstybė, kaip bendruomenė. Jie sakė: turite pradėti nuo tėvų. Dar mamai laukiantis kūdikio, jau svarbu pradėti mąstyti, ką daryti ir ko nedaryti, kad reikiamu laiku jau ūgtelėjęs žmogus gebėtų pasakyti „ne“.
Kaip sekėsi įtraukti mokinius?
Mokantis kalbėti ta pačia prevencine kalba, reikia tam tikros metodikos. Pradėjome nuo vyriausių – III ir IV klasių – gimnazijos mokinių. Būtent jie turi poveikį jaunesniems. Vėliau nuspręsta įtraukti ir aštuntų klasių mokinius. Atsižvelgiant į amžiaus specifiką, pritaikytos prevencinės veiklos ir pagrindinio ugdymo programos mokiniams. Pradinukams švietimo pagalbos specialistės pradėjo vesti programą „Esame saugūs“, kuri puikiai dera ir su vaiko apsaugos nuo seksualinio smurto mokymų turiniu.
