Mokytojai pagal ignaciškosios lyderystės pavyzdį
Vilma Šliužaitė, Kauno jėzuitų gimnazijos Jėzuitų misijos ir tapatybės koordinatorė
Savęs pažinimo ir dvasinio tobulėjimo kelionė
Savo Dvasinėse pratybose šv. Ignacas Lojola pabrėžia, kad „meilė turi būti rodoma labiau darbais negu žodžiais“ (DP, 230). Jau šešerius metus, įkvėpti Ignaco raginimo veikti, organizuojame Ignaciškosios lyderystės mokymus. Šių mokymų tikslas – pakviesti mokytojus leistis į metų trukmės savęs pažinimo ir dvasinio tobulėjimo kelionę, įgalinančią juos tapti veikliais, Dievui ir žmonėms atsidavusiais lyderiais, gebančiais savo pavyzdžiu įkvėpti ir padrąsinti kitus. Džiugina, kad net 65 mokytojai iš Kauno, Vilniaus ir Šiaulių jėzuitų mokyklų jau yra sėkmingai baigę šią programą, o šiemet dešimt naujų pedagogų priėmė iššūkį tobulinti savo lyderystės įgūdžius.
Piligrimystė šv. Ignaco keliais Romoje
Viena didžiausių programos stiprybių – galimybė pažinti šv. Ignacą Lojolą ne tik per teorinį mokymą, bet ir per gilią asmeninę piligrimystės šv. Ignaco keliais Romoje patirtį. Lankydamiesi vietose, kur gyveno ir veikė Ignacas, dalyviai tarsi peržengia laiko ribą ir asmeniškai susitinka su šventuoju, patirdami autentišką prisilietimą prie jo kasdienybės ir išgyvendami jo dvasingumo galią, kuri iki šiol teikia stiprybės ir įkvėpimo. Kaip liudija Vilniaus jėzuitų gimnazijos (VJG) pradinių klasių mokytoja Aurelija Želnienė, „ignaciškoji lyderystė davė žinių apie Ignacą Lojolą, jo kelionę link šventumo, didesnį matymą Jėzaus Draugijos narių, t. y. apie jėzuitus ir jų misiją“.
Ignė Vaitiekūnaitė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė iš Šiaulių jėzuitų mokyklos, taip pat dalijasi savo įspūdžiais iš Romos: „Būdama Romoje, pajaučiau stiprų Ignaco buvimą šalia ir patyriau ašarų malonę sėdėdama kambarėlyje, kuriame Ignacas gyveno, meldėsi.“
O VJG tikybos mokytoja Daiva Sadauskienė, dalyvavusi mokymuose praėjusiais metais, pabrėžia, kad ignaciškosios lyderystės programa jai „buvo praeitų mokslo metų ašis, leidusi patirti, sužinoti, pamatyti, pažinti ir suprasti labiau, kas yra šventasis Ignacas ir kuo ignaciškoji pedagogika stipri“. Ypatingą įspūdį jai paliko kelionė į Romą, kuri leido „gyvai pabūti piligrimu, kaip Ignacas save vadino, patirti bendrystės su kitais ir visa Bažnyčia džiaugsmą“. Šie asmeniniai liudijimai rodo, kad piligriminė kelionė yra svarbi programos dalis, leidžianti dalyviams sustiprinti savo dvasinį ryšį su šv. Ignacu ir giliau suprasti jo mokymą.
Mokymai, kviečiantys sustoti ir daryti pokytį
Dalyvių atsiliepimai patvirtina, kad įvairūs mokymo(si) metodai – pranešimai, praktiniai-patyriminiai užsiėmimai, asmeninė refleksija ir atviros diskusijos grupėse – skatina reikšmingus asmeninius atradimus ir suvokimo pokyčius. Kauno jėzuitų gimnazijos (KJG) pradinių klasių mokytoja Vaida Viluckienė rašo: „Tai mokymai, kviečiantys sustoti, atsigręžti į save, susimąstyti, nerti gilyn, skatinantys ieškoti, klausti bei daryti pokytį tiek savo, tiek kitų žmonių gyvenimuose.“ Pasak Vaidos, „pateikiamos užduotys ugdo refleksijos įgūdžius ir skatina imtis realių pokyčių asmeninio ugdymosi kelyje.“
Keliaudami ignaciškosios lyderystės kelionę, dalyviai gilina savo gebėjimą daryti dvasinę įžvalgą, atskirti Dievo valią konkrečiose situacijose ir drąsiai atsiliepti į Jo kvietimą gyventi tiesoje ir meilėje. VJG pradinių klasių mokytoja Audronė Correia dalijasi, kad lyderystės programa leido jai geriau pažinti savo jausmus: „Darydama užduotis nuolat sekiau savo jausmus, juos stengiausi apčiuopti, suprasti, kas man artima“. Mokytoja ypač vertina programos dėmesį savianalizei ir refleksijai, kuri šiuolaikinėje visuomenėje, pasak jos, yra ypač reikalinga. Ji rašo: „Man ypač patiko tai, kad daug laiko skiriama refleksijai ir savęs pajautimui. Šiame skubėjimo laike šis kursas buvo sustojimas ir įsiklausymas. Šv. Ignacas jau labai seniai suprato, kaip svarbu permąstyti save, esu labai dėkinga, kad ir aš galėjau to mokytis.“
Aurelija džiaugiasi, kad Ignaciškosios pratybos tapo jos kasdienybės dalimi tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Ji dalijasi savo įžvalga: „Tai keičia mano pačios kelionę link didesnės prasmės visose veiklose“.
Ignė, atlikdama lyderystės programos užduotis, išmoko „savo kasdienoje pažinti paguodą ir nepaguodą.“
O KJG fizinio ugdymo ir geografijos mokytojas Artūras Ševeliovas pripažįsta, kad mokymai padėjo jam aiškiau suvokti, jog „lyderystės pagrindas yra Dievas“. Aurelija, Ignė ir Artūras yra tik keli iš daugelio mokytojų, kurie šiuose mokymuose atrado naujų įžvalgų ir įrankių, padedančių jiems augti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Bendrystė tarp jėzuitų mokyklų mokytojų
Dalyviai pabrėžia, kad Ignaciškosios lyderystės programa jiems ne tik suteikia vertingų žinių ir įgūdžių, bet ir padeda užmegzti stiprius tarpusavio ryšius su kitų mokyklų kolegomis. Jie vertina galimybę patirti bendražygių palaikymą ir bendrystės jausmą, kuris suteikia stiprybės ir įkvėpimo. Daiva džiaugiasi turėjusi galimybę geriau pažinti savo kolegas, ne tik tuos, su kuriais dirba, bet ir tuos, kurie yra iš kitų jėzuitų mokyklų. Audronė pabrėžia, kad bendras darbas padėjo jai suprasti, kad siekiant bendro tikslo, svarbu ne tik individualios pastangos, bet ir tarpusavio bendradarbiavimas. Ji rašo: „Kurso kolegos leido patirti bendrystės grožį ir gera buvo suprasti, kad kelyje nesame vieni“. Vaida taip pat akcentuoja gyvų seminarų svarbą, kuriant bendruomeniškumo atmosferą, kurioje dalyviai gali dalytis patirtimi ir įžvalgomis. Ji liudija: „Gyvi seminarai suburia, kuria bendrystės jausmą, patirčių dalinimosi džiaugsmą“. Siekiame sukurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas dalyvis jaustųsi komandos palaikomas ir sustiprintas.
Investicija į ateitį
Nors programai reikia nemažų finansinių išteklių, jos teikiama nauda yra ilgalaikė investicija į jėzuitų mokyklų ateitį. Dalyviai ugdomi lyderiais, kurie nesiekia demonstruoti asmeninę galią, bet trokšta atsiliepti į Dievo kvietimą pagarbiai ir su meile tarnauti kitiems. Šį lyderystės aspektą puikiai atskleidžia VJG lietuvių kalbos mokytoja Lina Limontienė, apibendrindama mokymų patirtį: „Ignaciškos lyderystės programa, mano akimis – tai gilios dvasinės lyderystės gairės šiuolaikinio pasaulio šiuolaikiniam mokytojui: atrasti autentišką, jautrų santykį pirmiausia su savimi, po to su kitais, o tada jau turėti drąsos veikti ir įkvėpti. Ir kasdien reflektuoti bei dėkoti. Tai prasminga ir auginanti patirtis“.
Mes, programos organizatoriai, viliamės, kad mokytojai, įkvėpti šios programos, giliau suvoks savo pašaukimą būti ne tik žinių perdavėjais, bet ir patikimais mentoriais ir palydėtojais. Tikimės, kad jie, keliaudami kartu su mokiniais, padės jiems atskleisti savo potencialą, ugdys jų kūrybiškumą ir mokys atpažinti Dievo valią, kad visa, ką jie darys, pasitarnautų didesnei Dievo garbei ir žmonių gerovei.
