Mirė buvęs Vokietijos jėzuitų tarnybos pabėgėliams vadovas t. Frido Pflügeris, SJ
Birželio 20 d., Pasaulinę pabėgėlių dieną, Kampaloje (Uganda) pas Viešpatį iškeliavo t. Frido Pflügeris, SJ, sirgęs COVID-19. Jis buvo pedagogas, mokyklos vadovas, pabėgėlių bičiulis ir palydėtojas Afrikoje ir Vokietijoje.
T. Frido Pflügeris, SJ, gimė 1947 m. Vokietijoje. Baigęs mokyklą, 1966 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Studijavo filosofiją ir teologiją Pulache, Insbruke ir Tiubingene. 1976 m. įšventintas į kunigus. Vėliau baigė matematikos ir fizikos studijas, dirbo mokytoju Šv. Blažiejaus kolegijoje, vėliau buvo jos direktoriaus pavaduotoju, taip pat prisidėjo atkuriant Drezdeno katalikišką Šv. Beno gimnaziją, kuriai taip pat ir vadovavo.
Per savo terciatą Filipinuose 1986–1987 metais jis pirmą kartą tris mėnesius dirbo Jėzuitų tarnyboje pabėgėliams. Bataano stovykloje, kur tuo metu buvo apgyvendinti iš Vietnamo laiveliais atvykę pabėgėliai, jis suprato, ką reiškia palydėti žmones. Vėliau, po pedagoginės patirties gimnazijose, išvyko į Adžumanį (Pietų Uganda), kur tuo metu buvo patekę apie 100 000 pabėgėlių iš Pietų Sudano, dar vėliau – į Nairobį (Kenija), ten 2008–2012 m. buvo Pietų Afrikos Jėzuitų tarnybos pabėgėliams regioninis direktorius. Grįžęs į Vokietiją, vadovavo Vokietijos jėzuitų tarnybai pabėgėliams Berlyne. 2018 m. vėl grįžo į Afriką ir buvo Ugandos Jėzuitų tarnybos pabėgėliams direktorius.
Ypač pastarieji pusantrų pandemijos metų jam kėlė didelių iššūkių. Jis buvo suplanavęs liepos 18 d. grįžti į Vokietiją, jau turėjo lėktuvo bilietą į Berlyną. Deja, dėl COVID-19 teko gydytis Kampalos ligoninėje. Pasaulinę pabėgėlių dieną Viešpats pasišaukė jį į savo Amžinuosius Namus.
Mes dėkojame savo broliams, kurie grįžo į Tėvo namus; mes nepamiršime, ką Dievas per jų gyvenimą ir jų tarnystę nuveikė savo tautai.
Visi Jėzaus Draugijos šventieji ir palaimintieji, padėkite jiems!
Amžinasis Dieve, tu nenorėjai, kad mirtis būtų pabaiga, bet kad per ją būtų pašlovintas tavo Sūnus. Ištiesk savo globojančią ranką mūsų mirusiems broliams, kad jie, iš naujo gimę Kristuje, įgytų gyvenimo pilnatvę per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amžinąją ramybę suteik jiems, Viešpatie. Ir amžinoji šviesa jiems tešviečia. Tegu ilsisi ramybėje. Amen.
Pabėgėliai
Tėvas Pedro Arrupe, SJ, būdamas 37 metų Hirošimoje tapo pirmojo atominės bombos numetimo, „milžiniško sprogimo, panašaus į uragano sprogimą“ liudininku; jėzuitų namuose jis rūpinosi aukomis. Nuo to laiko tarnystė kenčiantiems ir prispaustiesiems tapo jo gyvenimo centru. Jam einant generalinio vyresniojo pareigas Jėzaus Draugija apibrėžė savo pašaukimą kaip „tarnystę tikėjimui ir teisingumo skatinimą“. Kai po kelių dešimtmečių palaikiais laiveliais ir plaustais Vietnamo „Laivų žmonės“ paliko savo kraštą, bet nė viena šalis nenorėjo priimti pabėgėlių, Pedro Arrupe, SJ, paragino Jėzaus Draugiją ir jos partnerius imtis konkrečios pagalbos ir iniciavo pasaulinę humanitarinę solidarumo akciją. 1980 m. lapkričio mėnesį ji išaugo į Jėzuitų tarnybą pabėgėliams („Jesuit Refugee Service“).
Jėzuitų tarnyba pabėgėliams
Jėzuitų tarnyba pabėgėliams (angl. „Jesuit Refugee Service“, JRS) buvo įkurta 1980 m., reaguojant į žmonių, bėgančių iš Vietnamo valtimis, nelaimes. Pagal jėzuitų savivoką, teisingumo skatinimas yra neatsiejama nuo tarnavimo tikėjimui. Remdamasi šia atsakomybe, JRS tarnyba padeda pabėgėliams ir imigrantams, rūpinasi jais tarsi bičiuliais ir gina jų teises. JRS tarnyba veikia daugiau kaip 50-yje pasaulio šalių. Vokietijoje ji nuo 1995 m. gina pabėgėlių interesus, ypač sulaikytųjų siekiant išsiųsti, bažnyčios prieglobstyje esančių pabėgėlių, asmenų, turinčių išimtinį leidimą pasilikti šalyje bei asmenų be asmens dokumentų. Pagrindinį dėmesį skiriame sielovadai, teisinei pagalbai ir politinei pagalbai.
